Proceso atnaujinimas

Proceso atnaujinimas - procedūra, kuomet bylos, užbaigtos įsiteisėjimas teismo teismo sprendimas (nutartis) ar nuosprendžiu, teismo procesas gali būti atnaujintas.

Civilinis procesas


Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešasis interesas, nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Proceso atnaujinimo pagrindai


Procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai (LR CPK 366 str. 1 d.):
kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismai sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika;
naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melas šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojas parodymai, žinomai melaginga ekspertas išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą;
panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;
jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;
jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.
LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.
Prašymas procesą atnaujinti yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę.

Prašymų atnaujinti procesą pateikimas


Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas LAT (LR CPK 367 str. 1 d.).
Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą.
Jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.
Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti.

Prašymo padavimo terminai


Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (LR CPK 368 str. 1 d.).
Prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį.

Prašymo atnaujinti procesą turinys


Be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma (LR CPK 369 str.):
sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas;
proceso atnaujinimo pagrindas;
proceso atnaujinimo motyvai;
aplinkybės, kuriomis grindžiamas LR CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;
prašymą pareiškusio asmens prašymas.
Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas


Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka LR CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas LR CPK nustatyta tvarka išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą, o jeigu yra LR CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai prašymą priimti atsisako. Teismo nutartis, kuria prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (LR CPK 370 str. 1 d.).
Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas išsiunčia prašymo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Apie teismo posėdžio vietą ir datą teismas šaukimais informuoja dalyvaujančius byloje asmenis. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, jog nėra praleistas LR CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad egzistuoja 366 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai.
Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto LR CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias LR CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės.
Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas.

Teismo teisės


Išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę (LR CPK 371 str. 1 d.):
prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti;
teismo sprendimą ar nutartį pakeisti;
panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį).
LR CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o 371 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais – teismo sprendimas ar nutartis.
Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.

Sprendimo (nutarties) teisinė galia


Prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo (372 str. 1 d.).
Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.

Sprendimo įvykdymo atgręžimas


Panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos (373 str.).

Apribojimai pateikti pakartotinį skundą dėl proceso atnaujinimo


Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (LR CPK 373 straipsnis).

Šaltiniai


Kategorija:proceso teisė
de:Wiederaufnahme des Verfahrens
en:Trial de novo
ko:재심
sv:Resning

Asmens pripažinimas nežinia kur esančiu

Asmens pripažinimas nežinia kur esančiu - procedūra, kuomet įtvirtinama prezumpcija, jog yra nežinoma asmens gyvenamoji vieta nesant galimybės jos nustatyti.
Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu yra teismingumas to asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir jos nustatyti neįmanoma, – jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras.
Pareiškimas dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki termino, kuriam suėjus tas fizinis asmuo gali būti pripažintas nežinia kur esančiu, pabaigos (LR CPK 454 straipsnis „Pareiškimo padavimas“).

Šaltiniai


Kategorija:Civilinio proceso teisė
Kategorija:Civilinė teisė

Asmens paskelbimas mirusiu

Asmens paskelbimas mirusiu – teisinė procedūra, kuomet įtvirtinama asmens mirtis fakto prezumpcija, nesant akivaizaus mirties fakto įrodymo (mirusiojo kūno). Toks sprendimas paprastai priimamas tuomet, kai žmogus dingęs ilgą laiką ir nėra jokių ženklų, kad jis galėtų būti gyvas, arba žmogaus dingimo aplinkybės leidžia manyti, kad jis žuvo (pvz., lėktuvo katastrofos metu).

Lietuvoje


Bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu Lietuvoje yra teismingos dingusio fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir ją nustatyti neįmanoma, – jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu dėl to paties įvykio dingo du ar daugiau fizinių asmenų, Lietuvos apeliacinis teismas pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali paskirti vieną teismą, kuriam išimtinai bus teismingos su šiuo įvykiu susijusios bylos.
Paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras.
Pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus 6 mėnesiams iki termino, kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu, pabaigos. Jeigu galima fizinį asmenį pripažinti mirusiu suėjus šešiems mėnesiams nuo įvykio, kuris duoda pagrindo manyti, kad dingęs fizinis asmuo mirė, pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki termino, kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu, pabaigos (LR CPK 449 straipsnis „Pareiškimo padavimas“).

Šaltiniai


Kategorija:Civilinė teisė
Kategorija:Civilinio proceso teisė
Kategorija:mirtis
cs:Prohlášení za mrtvého
de:Todeserklärung
en:Death in absentia
es:Declaración de fallecimiento
fi:Kuolleeksi julistaminen
it:Morte presunta
kk:Өлген деп жариялау
pl:Uznanie za zmarłego
pt:Atestado de óbito
ru:Объявление умершим
sv:Dödförklaring

Varžytinės

Varžytinės - speciali turto realizavimas (turto pardavimas) forma (LR CPK 700 str.).
Apie visą iš varžytynių parduodamą turtas skelbiama viešai specialiame internetas tinklalapyje. Iki varžytynių pradžios antstolis nustatyta tvarka visi pageidaujantys asmenys gali apžiūra parduodamą iš varžytynių turtą.
Varžytynėse neturi teisės dalyvauti teisėjas, antstoliai, antstolio kontora darbuotojai ir šių asmenų artimieji giminaitis.
Jeigu iki varžytynių pradžios paaiškėjo aplinkybės, keliančios abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumas, antstolis savo antstolio patvarkymas gali varžytynes atšaukti. Tokiu atveju varžytynių dalyvio mokestis grąžinamas jį sumokėjusiems asmenims (LR CPK 703 str. 1 d.). Pakartotinai varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios buvo atšauktos.
 

Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją


Iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėjas (LR CPK 704 str. 1 d.).
Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinė sąskaita sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Tokiu atveju turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui.
Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcija nustatytos formos aktą. Šis aktas kartu su vykdomoji byla perduodamas tvirtinti teisėjui.
Teisėjas tvirtina aktą LR CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka.
 

Skelbimas apie būsimas varžytynes


Jeigu iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų, apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia antstolių kontora skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštis bei specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki varžytynių dienos. Kitais atvejais apie būsimas varžytynes antstolis ta pačia tvarka paskelbia ne vėliau kaip likus 20 dienų iki varžytynių dienos (LR CPK 706 str. 1 d.).
Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto.
Apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku.
Skolininkas ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų.
 

Skelbimo apie parduodamą iš varžytynių turtą turinys


Skelbime apie varžytynes nurodoma (LR CPK 707 str.):
turto savininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas);
antstolio, parduodančio iš varžytynių, vardas ir pavardė, buvimo vieta, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo;
turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas;
varžytynių vieta ir laikas;
varžytynių dalyvio piniginės įmokos dydis;
pradinė pardavimo kaina;
parduodamo turto nuosavybės apribojimai;
pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pateiktų antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus.
  

Dalyvavimo varžytynėse sąlygos


Norintys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo iki varžytynių pradžios pasirašyti, kad nėra LR CPK 709 straipsnyje numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse, ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą ar sumokėti pagal antstolio kvitą varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro dešimt procentų pradinės parduodamo turto kainos (LR CPK 710 str. 1 d.).
Asmens, nupirkusio turtą iš varžytynių, įmokėtas varžytynių dalyvio mokestis įskaitomas į pirkimo kainą.
Pasibaigus varžytynėms arba jeigu varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, varžytynių dalyvio mokestis per tris dienas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai turto pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos ar paaiškėja, jog jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.

Varžytynių dalyvio mokesčio panaudojimas specialiais atvejais 


Tais atvejais, kai turto pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos ar paaiškėja, jog jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, varžytynių dalyvio mokestis atitenka skolininko įsiskolinimams ir iki varžytynių atsiradusioms vykdymo išlaidoms padengti laikantis proporcingumo principo (LR CPK 711 str. 1 d.). Jeigu pirkėjas, kuris žinomai neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo visą kainą už nupirktą turtą, sumokėta pinigų suma panaudojama įsiskolinimams padengti, o turtas pereina valstybės nuosavybėn.

Dalyvavimas varžytynėse raštu


Varžytynėse asmuo gali dalyvauti raštu, laikydamasis kitų šiame Kodekse nurodytų dalyvavimo varžytynėse sąlygų su šiame straipsnyje nurodytomis išimtimis (LR CPK 712 str. 1 d.).
Varžytynėse raštu dalyvausiantis asmuo iki varžytynių pradžios turi sumokėti dalyvio mokestį ir pasirašyti, kad nėra LR CPK 709 straipsnyje numatytų kliūčių dalyvauti varžytynėse, o savo pasiūlymą dėl kainos, kartu nurodydamas savo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinę ar adresą), pateikti antstoliui užklijuotame voke. Vokai, kuriuose pateikiami raštu varžytynėse dalyvaujančių asmenų pasiūlymai, registruojami Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Pradėjus varžytynes, antstolis viešai atplėšia voką ir paskelbia pirkėjo vardą, pavardę (pavadinimą) ir jo siūlomą pirkimo kainą. Jeigu raštu pasiūlyta kaina atitinka LR CPK 713 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, ji laikoma pradine varžytynėse parduodamo turto kaina.
Jeigu kiti varžytynių dalyviai nepasiūlo didesnės kainos, laimėjusiu varžytynes pripažįstamas asmuo, raštu pateikęs pasiūlymą dėl kainos.
Jeigu keli raštu varžytynėse dalyvaujantys asmenys pasiūlė vienodą kainą, pirmumo teisę į parduodamą turtą turi pirmiau užregistruotas pirkėjas.
 

Varžytynių vedimo tvarka


Varžytynės vykdomos skelbime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. Antstolis, prieš pradėdamas varžytynes, rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytynių pradžią (LR CPK 713 str. 1 d.). Varžytynes veda antstolis. Pradėdamas varžytynes, antstolis paskelbia pradinę parduodamo turto kainą ir klausia: „Kas daugiau?“ Pirkėjų siūlomas kainas antstolis paskelbia žodžiu. Jeigu didesnės kainos niekas nesiūlo, antstolis tris kartus klausia: „Kas daugiau?“ Jeigu po trečiojo paskelbimo didesnės kainos niekas nepasiūlo, antstolis paskelbia, kad turtas parduotas.
Parduodant turtą iš varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip penkis procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki penkiasdešimties tūkstančių litų, ne mažiau kaip keturis procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne mažiau kaip tris procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų.
Turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą.
Prieš baigdamas varžytynes, antstolis visiems varžytynėse dalyvaujantiems asmenims žodžiu paaiškina LR CPK V dalies XXXI skyriuje nustatytą antstolio veiksmų apskundimo tvarką.
Varžytynėse dalyvaujantis skolininkas turi teisę nurodyti, kurie tose varžytynėse parduodami daiktai turėtų būti parduodami pirma kitų. Antstolis šio skolininko nurodymo privalo laikytis.
 

Protokolas


Varžytynių metu rašomas varžytynių protokolas (LR CPK 714 str. 1 d.). Jį rašo antstolio paskirtas raštvedys arba kitas antstolis.
Protokole nurodoma visa varžytynių eiga. Be duomenų apie varžytynių eigą, protokole nurodoma varžytynių vieta ir laikas, kada varžytynės pradėtos ir baigtos, antstolio vardas ir pavardė, kurioje vykdomojoje byloje parduodamas turtas, kas užsiregistravo dalyvauti varžytynėse, kas dalyvauja varžytynėse, kokia pradinė parduodamo turto kaina, kas pasiūlė didesnę kainą, kam parduotas turtas. Jeigu kam nors nebuvo leista dalyvauti varžytynėse, protokole turi būti pažymėtos antstolio nurodytos neleidimo priežastys. Taip pat protokole turi būti pažymėtos varžytynėse dalyvavusių asmenų pareikštos pastabos.
Protokolą pasirašo varžytynes vykdęs antstolis, protokolą surašęs asmuo, varžytynėse turtą nupirkęs asmuo (jeigu jis dalyvavo varžytynių metu). Protokolą gali pasirašyti išieškotojas, skolininkas ir kiti varžytynių dalyviai.
 

Pinigų sumokėjimo tvarka nupirkus turtą iš varžytynių


Visą sumą už varžytynėse nupirktą daiktą pirkėjas privalo sumokėti per penkias dienas nuo varžytynių pabaigos (LR CPK 716 str. 1 d.).
Pirkėjo prašymu antstolis savo patvarkymu gali pratęsti visos sumos sumokėjimo terminą iki vieno mėnesio.

Varžytynių paskelbimas neįvykusiomis


Antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis (LR CPK 717 str.):
jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba dalyvavo tik vienas pirkėjas;
jeigu varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka LR CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų;
jeigu pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą;
jeigu iki teisėjui patvirtinant varžytynių aktą paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 709 straipsnis);
jeigu dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisako tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.
 

Parduodamo turto pradinė kaina pirmą kartą rengiamose (pirmosiose) varžytynėse


Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (LR CPK 718 str.).
 

Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių pasekmės


Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose dalyvavo tik vienas pirkėjas, nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba dėl to, kad varžytynėse kaina nebuvo padidinta, kaip numatyta LR CPK 713 straipsnio 4 dalyje (Kodekso 717 straipsnio 1 ir 2 punktai), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (LR CPK 719 str. 1 d.).
Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad pirkėjas už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, taip pat dėl to, jog paaiškėjo, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, ar dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisakė tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą (LR CPK 717 straipsnio 3, 4, 5 punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse.
Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis, antstolis išieškotojui raštu pasiūlo paimti neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje bei LR CPK 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą.
 

Išieškotojo sutikimas paimti neparduotą iš varžytynių turtą


Pareiškęs sutikimą paimti turtą, išieškotojas turi per penkias dienas įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą (LR CPK 720 str. 1 d.).
Išieškotojo prašymu antstolis savo patvarkymu visos sumos sumokėjimo terminą gali pratęsti iki vieno mėnesio.
 

Išieškotojo atsisakymo paimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės


Jeigu išieškotojas atsisako paimti LR CPK 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes (LR CPK 721 str. 1 d.).
Jeigu išieškotojas atsisako paimti LR CPK 719 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia pakartotines varžytynes.
Pakartotinės varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.

Antrosios varžytynės


Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų LR CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (LR CPK 722 str. 1 d.).
Jeigu LR CPK 717 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais yra paskelbtos neįvykusiomis antrosios varžytynės, antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis LR CPK 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos LR CPK 723 straipsnyje numatytos pasekmės.
Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis LR CPK 717 straipsnio 3, 4, 5 punktuose numatytais pagrindais, antstolis išieškotojui pasiūlo paimti neparduotą turtą už tą kainą, kuria turtas buvo perkamas neįvykusiose varžytynėse, laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.
Jeigu išieškotojas atsisako paimti turtą šio straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis, skelbiamos antrosios pakartotinės varžytynės. Jos vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.
 

Išieškotojo atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės


Jeigu išieškotojas atsisako paimti LR CPK 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui (LR CPK 723 str. 1 d.).
Grąžindamas skolininkui turtą, to turto areštą savo patvarkymu panaikina antstolis. Jeigu turtas yra areštuotas pagal teismo nutartis, antstolis patvarkymu pasiūlo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti tam teismui, kurio nutartimi turtas buvo areštuotas.
Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
Neparduotą iš varžytynių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.
 

Turto pardavimo iš varžytynių aktas


Antstolis surašo kiekvieno iš varžytynių parduodamo daikto pardavimo iš varžytynių aktas. Šiame akte nurodoma (LR CPK 724 str. 1 d.):
kas, laikas ir vieta įvykdė varžytynes;
parduodamo turto pavadinimas, turto unikalus numeris, jeigu toks yra, ir turto apibūdinimas;
tikslus pirkėjo vardas, pavardė, asmens kodas bei jo adresas, juridinio asmens – pavadinimas kodas, buveinė (adresas) ir už nupirktą turtą sumokėta suma.
Aktą pasirašo antstolis ir pirkėjas. Prie akto pridedamas varžytynių protokolas ir skelbimas apie varžytynes.
Kai pirkėjas sumoka visą sumą, už kurią jis nupirko turtą, turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis ne vėliau kaip kitą darbo diena pateikia tvirtinti apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjui.
 

Varžytynių akto tvirtinimo tvarka


Teisėjas turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina rezoliucija, nuo varžytynių dienos praėjus ne mažiau kaip 20 dienų (LR CPK 725 str. 1 d.).
Jeigu yra paduotas skundas dėl antstolių veiksmų, susijusių su varžytynėmis, arba jeigu dėl varžytynių teisėtumo teisėjui kyla abejonių, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje. Tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytynių. Klausimas dėl varžytynių akto tvirtinimo ir skundai dėl antstolio veiksmų išsprendžiami ta pačia teismo nutartimi.
Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešama antstoliui, išieškotojui, skolininkui, turtą varžytynėse nupirkusiam asmeniui ir skundus padavusiems asmenims, tačiau jų neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą.
Teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis.
Nutarties, kuria išspręstas varžytynių akto patvirtinimo klausimas, nuorašas išsiunčiamas posėdyje nedalyvavusiems asmenims. Dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas.
Nutarčiai, kuria patvirtintas varžytynių aktas, įsiteisėjus, laikoma, kad turtas parduotas.
Nutarčiai, kuria atsisakyta tvirtinti varžytynių aktą, įsiteisėjus, pirkėjui grąžinama sumokėta suma ir nustatyta tvarka turtas perduodamas išieškotojui arba skelbiamos pakartotinės varžytynės. Sumokėta suma negrąžinama LR CPK 711 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.
Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Šaltiniai

Nuorodos


http://www.bankrotodep.lt/Varzytines.php?Tipas=1 Informacija apie jau prasidėjusias varžytynes bei jose išparduodamą turtą (Įmonių bankroto valdymo departamentas)
Kategorija:Civilinio proceso teisė
de:Zwangsversteigerung
fr:Vente judiciaire
nds:Dwangsaukschoon
nl:Executoriale verkoop

Tarptautinio civilinio proceso teisė

Tarptautinio civilinio proceso teisė - tarptautinė privatinė teisė sritis, reglamentuojanti taikytiną teisę civilinio teismo procesas metu. Lietuvoje LR CPK VII dalies („Tarptautinis civilinis procesas“) nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (LR CPK 780 str.).
Lietuvoje taikomas nacionalinio teismingumas prioritetas. Jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia (LR CPK 781 str. 1 d.).
Jeigu Lietuvos Respublikos teismai pagal LR CPK Kodekse nustatytas teismingumo taisykles yra kompetentingi nagrinėti civilines bylas, ši kompetencija neišnyksta, kai ta pati byla yra nagrinėjama užsienio valstybės teisme.
Bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla Teismingumas Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (LR CPK 782 str.).

Teismingumas


Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kurių viena šalis yra užsienio valstybė (LR CPK 783 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas dėl tarptautinio įvaikinimo.
Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu ir tvarka civilinė byla gali būti perduodama nagrinėti užsienio valstybės teismui.
Dėl teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti užsienio valstybės teismui gali būti duodamas atskirasis skundas.

Šaltiniai


Kategorija:Civilinio proceso teisė
Kategorija:tarptautinė privatinė teisė
de:Internationales Zivilverfahrensrecht
fr:Droit international privé
ja:国際民事手続法

Ypatingoji teisena

Ypatingoji teisena - (civilinis procesas) teisena rūšis. Kita rūšis - ginčo teisena.

Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka


Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas (LR CPK 442 str.):
dėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatymo;
dėl fizinio asmens paskelbimas mirusiu ar asmens paskelbimas nežinia kur esančiu;
dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksnumas arba ribotas veiksnumas ir nepilnametis pripažinimo veiksniu (emancipacija);
dėl įvaikinimas;
dėl globos ir rūpybos;
dėl antstolis ir notaras veiksmų apskundimo;
dėl civilinės būklės aktas registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo;
dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena);
dėl daiktinė teisė, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles;
dėl šeima teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal LR CPK IV dalies XIX skyrių;
dėl hipoteka (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių;
dėl prarastos teismo ar vykdomoji byla atkūrimo;
dėl praleisto įstatymų nustatyto terminas atnaujinimo;
dėl teismo leidimas išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprašo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) bei kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

Bylų nagrinėjimo ypatybės


Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal LR CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato LR CPK V dalis ir kiti įstatymai (LR CPK 443 str. 1 d.).
Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais LR CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose.
Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.
Bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu.
Bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai LR CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus LR CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu LR CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.
Nagrinėjantis bylą LR CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
Teismas, nagrinėjantis bylas ypatingąja teisena, neturi teisės priimti sprendimas už akių.
Pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus LR CPK V dalyje numatytas išimtis.

Šaltiniai


Kategorija:Civilinio proceso teisė
de:Freiwillige Gerichtsbarkeit (Deutschland)
ja:非訟事件

Antstolio patvarkymas

Antstolio patvarkymas - teisės aktas, kuriuo vykdymo procesas metu antstolis iškylančius klausimus išsprendžia (LR CPK 613 str. 1 d.).

Turinys


Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas.
Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka.
Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys.

Nuorašų išsiuntimas


Patvarkymo nuorašas LR CPK numatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta esant reikalinga, ir kitais atvejais, siunčiami vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Šaltiniai


Kategorija:Vykdymo proceso teisė
Kategorija:teisės aktų rūšys

Dokumentinis procesas

Dokumentinis procesas - civilinis procesas tvarka, kuomet piniginiai reikalavimas pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.

Leistinumas


Ieškinys, kurio dalykas yra pinigai reikalavimai (atsirandantys iš sutartis, deliktas, darbo santykiai, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuoma sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (LR CPK 424 str. 1 d.).
Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka LR CPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas nustatyta tvarka, teismas nustato terminas (teisė) ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisena taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas pagal nustatytas taisykles nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Nustatyta tvarka ieškiniai nenagrinėjami, jei atsakovas gyvena užsienyje arba jeigu užsienyje yra atsakovo buveinė.
Ieškiniai pareiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles.
Padaręs išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminis mokestis.

Ieškinio turinys


Be reikalavimų, nurodytų LR CPK 135 straipsnyje, ieškinyje turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (LR CPK 425 str. 1 d.).
Prie ieškinio LR CPK 113, 114 straipsniuose nustatyta tvarka turi būti pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reiškiamas reikalavimas.
Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip 20 litų, išskyrus atvejus, kada pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.

Dokumentinio proceso atsisakymas


Iki preliminaraus sprendimo priėmimo byloje ieškovas gali dokumentinio proceso atsisakyti. Tokiu atveju ieškovui nustatomas terminas trūkstamam žyminiam mokesčiui primokėti. Neprimokėjus ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Žyminį mokestį primokėjus, byla perduodama nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisena taisykles (LR CPK 426 straipsnis).

Nagrinėjimas teisme


Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis (LR CPK 427 str. 1 d.).
Ieškinys, pareikštas nustatyta tvarka, nagrinėjamas rašytinis procesas būdu.
Preliminarų sprendimą teismas turi priimti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.
Iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra pranešama.
Laikantis LR CPK nustatytos bendros tvarkos, kai yra pagrindas, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, apie jų taikymą nepranešdamas atsakovui.

Preliminarus sprendimas


Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima ''preliminarų sprendimą'' (LR CPK 428 str. 1 d.).
Preliminarų teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.

Įžanginė dalis


Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:
sprendimo priėmimo laikas ir vieta;
sprendimą priėmusio teismo pavadinimas;
teismo sudėtis, proceso šalis;
ginčo dalykas.

Aprašomoji dalis


Aprašomojoje sprendimo dalyje nurodoma ieškovo reikalavimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis


Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glaustai turi būti nurodoma:
teismo nustatytos bylos aplinkybės;
įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados;
įstatymai, kuriais vadovavosi teismas.

Rezoliucinė dalis


Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti:
teismo išvada patenkinti ieškinį, išdėstytas patenkinto reikalavimo turinys;
reikalavimas atsakovui per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus;
nurodymas, kad, jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas;
nurodymas, kaip paskirstytos bylinėjimosi išlaidos;
nurodymas, kad preliminarus sprendimas yra neskundžiamas nei apeliacinis skundas, nei kasacinis skundas;
informacija apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal LR CK privalo mokėti palūkanos bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigiai, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Preliminaraus sprendimo įsiteisėjimas ir vykdymas


Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per LR CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.
Preliminaraus teismo sprendimo skubiai vykdyti negalima.

Preliminaraus sprendimo ir jo priedų nuorašų išsiuntimas


Preliminaraus teismo sprendimo nuorašas kartu su ieškinio bei jo priedų nuorašais išsiunčiami atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo ir įteikiami LR CPK 124 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Ieškovui preliminaraus teismo sprendimo nuorašas išsiunčiamas per 3 dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 429 straipsnis).

Atsakovo prieštaravimai


Atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi būti pateikti raštu per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti LR CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Priėmus prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka (LR CPK 430 str. 1 d.).
Priėmęs atsakovo prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia atsakovo prieštaravimų nuorašą ieškovui. Ieškovas turi teisę per 14 dienų nuo prieštaravimų išsiuntimo iš teismo dienos pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus bei pateikti naujus įrodymus. Gautą ieškovo atsiliepimą teismas ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia atsakovui. Dokumentiniam procesui LR CPK 225–233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės netaikomos.

Bylos nagrinėjimas


Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti.
Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinis. Jeigu ieškovas nepateikia atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus, priimti sprendimą ieškovui už akių negalima.
Jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus 20 dienų terminą arba jei jie neatitinka LR CPK 430 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos priimti atsisako. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti prieštaravimus, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę terminą atnaujinti.
Išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali:
preliminarų sprendimą palikti nepakeistą;
preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti;
preliminarų sprendimą pakeisti.
Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
Teismo galutinis sprendimas gali būti skundžiamas bendra teismo sprendimams apskųsti.
Jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu atsakovas teismo sprendimą įvykdo iš dalies, o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškia prieštaravimus, byla nagrinėjama LR CPK 430 straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą. Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Šaltiniai


Kategorija:Civilinio proceso teisė
de:Urkundenprozess

Teismo įsakymas

Teismo įsakymas - teismo aktas, specialia civilinis procesas tvarka išduodamas kreditorius. Nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutartis, deliktas, darbo santykiai, išlaikymas priteisimo ir kitų), taip pat dėl kilnojamasis daiktas priteisimo (LR CPK 431 str. 1 d.).

Leistinumas


Pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu (LR CPK 431 str. 2 d.):
pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti;
yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;
skolininkas gyvena užsienis arba užsienyje yra skolininko buveinė;
skolininko gyvenamoji vieta ir darbo vietos yra nežinomos.
Tuo atveju, jeigu pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme civilinė byla ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskirasis skundas neskundžiama.
Nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka.
Nustatyta tvarka bylos nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinis dokumentas. Procesiniams dokumentams apdoroti gali būti naudojamos informacinės technologijos.

Pareiškimo forma ir turinys


Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta (LR CPK 433 str.):
kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;
skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji yra žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai;
reikalavimas suma, o jeigu prašoma priteisti daiktą, – daikto rinkos vertė, pavadinimas ir detalus aprašymas;
reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas;
motyvuotas prašymas, jeigu yra pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir duomenys apie skolininko turtą;
patvirtinimas, jog nėra LR CPK Kodekso 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų;
pridedamų prie pareiškimo dokumentas sąrašas.
Pareiškime dėl išlaikymo priteisimo taip pat nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, išlaikytinio gyvenamoji vieta, jeigu pareiškimą paduoda ne pats išlaikytinas asmuo, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas. Prie pareiškimo dėl išlaikymo priteisimo turi būti pridėti atitinkamų civilinės būklės aktų įrašų nuorašai ir duomenys apie visas skolininko gaunamas pajamas.
Procesinių dokumentų formas pagal reikalavimų rūšis tvirtina LR TM.

Bylinėjimosi išlaidos


Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu 10 litų, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas (LR CPK 434 str. („Bylinėjimosi išlaidos“) 1 d.).
Jeigu teismui išdavus įsakymą skolininkas pareiškia prieštaravimus ir kreditorius pateikia ieškinį bendra tvarka, LR CPK 434 straipsnio 1 dalyje numatytas žyminis mokestis įskaitomas į sumokamą už ieškinį žyminio mokesčio sumą.
Grąžinus kreditoriui pareiškimą LR CPK Kodekso 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas.
Jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti LR CPK nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.

Pareiškimo priėmimas


Kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo pateikimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka nustatytus reikalavimus, jo priėmimo klausimas gali būti išspręstas teisėjo rezoliucija (LR CPK 435 str. 1 d.).
Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą, jeigu:
pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir LR CPK Kodekso 433 straipsnyje numatytų reikalavimų;
pareiškimas neatitinka LR CPK Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų;
yra LR CPK Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės;
pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
Jeigu LR CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas.
Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles. Paduoti pakartotinį pareiškimą nustatyta tvarka kreditorius gali tik tuo atveju, jei ankstesnis pareiškimas neatitiko formalių šios rūšies procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, taip pat jei yra pašalintos kitos kliūtys, sudariusios pagrindą atsisakyti priimti ankstesnį pareiškimą.
Jeigu kreditorius atsiima pareiškimą iki teismo įsakymo išdavimo, teismas pareiškimą grąžina kreditoriui. Tai kreditoriui netrukdo LR CPK Kodekso nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš naujo. Jeigu kreditorius pareiškia reikalavimo atsisakymą po teismo įsakymo išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal LR CPK Kodekse numatytas ieškinio atsisakymo taisykles.

Teismo įsakymo išdavimas


Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinosios apsaugos priemonės taikymo skolininkui klausimą (LR CPK 436 str. 1 d.).
Teismo įsakyme nurodoma:
įsakymo išdavimo data;
teismo, išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė;
kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai;
skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji yra žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai;
išieškojimas pagrindas;
išieškoma iš skolininko pinigų suma, o jeigu priteisiami daiktai, – jų rinkos vertė, pavadinimas ir detalus aprašymas;
išieškomų delspinigių dydis, jeigu delspinigiai priteisiami;
išieškomos bylinėjimosi išlaidos;
laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jeigu tokios priemonės taikomos.
Teismo įsakyme, išduodamame pagal reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, be LR CPK 436 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, priteisiamo išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteisiamo išlaikymo terminas.
Teismo įsakymas turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus.
Įsakymą pasirašo teisėjas ir patvirtina teismo antspaudu.
Jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, teismo įsakymo nuorašas teismo įsakymo išdavimo dieną išsiunčiamas antstoliui, turto registro tvarkytojui ar kitam vykdytojui.
Teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per LR CPK Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Teismo įsakymą skubiai vykdyti negalima.

Pranešimas skolininkui


Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašai ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo išsiunčiami skolininkui (LR CPK 437 str. 1 d.).
Kartu su kreditoriaus pareiškimo bei teismo įsakymo nuorašais teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:
) siūlymas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas), grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo;
informacija, kad neįvykdžius LR CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, teismo įsakymas įsiteisės ir kreditoriaus prašymu bus išduotas vykdomasis raštas priverstiniam išieškojimui vykdyti;
informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal LR CK privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai;
informacija apie tai, kad priimdamas teismo įsakymą teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

Procesinių dokumentų įteikimas


Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašai bei teismo pranešimas skolininkui įteikiami LR CPK Kodekso 124 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris dienas išsiunčiamas išieškotojui (LR CPK 438 str.).

Skolininko prieštaravimai


Prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo (LR CPK 439 str. 1 d.).
Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Gavęs prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per 3 dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį, atitinkantį LR CPK Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikinamos.
Jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų reikalavimų kreditoriui įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Nutartimi, kuria išsprendžiamas LR CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreditoriaus pateikto ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis.
Jeigu kreditorius per LR CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka.
Jeigu skolininkas per LR CPK Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia.
Jeigu kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.

Aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimo pasekmės


Jeigu asmuo šiame skyriuje nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki 1 000 litų dydžio baudą. Be to, įstatymų nustatyta tvarka šis asmuo gali būti įpareigotas atlyginti dėl nesąžiningo reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius (LR CPK 440 straipsnis).

Šaltiniai


Kategorija:Civilinio proceso teisė
Kategorija:Teisės aktų rūšys
ru:Судебный приказ
cs:Rozhodnutí
de:Writ
it:Writ
nl:Dagvaarding
uk:Судовий наказ
ur:رٹ

Ninstincas

Vaizdas: Haida villagesite.jpg
Ninstincas (, , haida ''SG̲ang Gwaay Llnaagay'' - Raudonos Menkės salos kaimas) − Haida genties Indėnai gyvenvietė Kanada, Britų Kolumbija provincijoje, Haida Gvai salose, Gvaji Hano nacionalinis parkas.
Ninstinco pavadinimas kilęs nuo žymaus indėnų vado, gyvenusio čia XIX amžius a. Kaimas yra piečiausiame taške nuo visų haidos indėnų gyvenviečių: turistams tai pats nepatogiausias maršrutas, nes kaimą pasiekti galima tik plaukiant jūra arba skrendant lėktuvu iš miestelių išsidėsčiusių šiaurinėje salos dalyje.
Ninstince surinkta didžiausia kolekcija Totemų stulpas. Nors palaipsniui jie pūna dėl labai drėgno vietinio klimato.
1981 m. Ninstincas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašas.

Nuorodos


http://www.pc.gc.ca/eng/pn-np/bc/gwaiihaanas/edu/edu1c.aspx Kanados parkai (anglų ir prancūzų k.)
Kategorija:Kanados geografija
en:Ninstints
es:Ninstints
fr:SGang Gwaay
he:נינסטינטס
hr:SGang Gwaay
hu:SGang Gwaay
ja:スカン・グアイ
nl:Ninstints
pl:SGang Gwaay
pt:SGaang Gwaii (Ilha Anthony)
ru:Нинстинц
sv:Sgang Gwaay

Vykdymo procesas

Vykdymo procesas - civilinis procesas baigiamoji stadija, kuomet yra realizuojami Vykdomasis dokumentas. Reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, kiti specialūs norminiai aktai. Lietuvoje - LR CPK. Vykdymo procesą atlieka antstolis (Lietuvoje - privatus asmuo su specialiais įgaliojimais).
Kategorija:Vykdymo proceso teisė

SK Lac

KF Laçi

Asmens paskelbimas nežinia kur esančiu

Asmens pripažinimas nežinia kur esančiu

Vykdymo raštas

Vykdomasis raštas

KS Lac

KF Laçi

Albania Tabak Librazhd

KS Sopoti Librazhd

Dariaus ir Girėno apygarda

KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė - Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos dalis. <br>
Rinktinė įkurta 1991 m. vasario 27 d.
Vaizdas:Flag_of_NDVF_Darius_ir_Girenas_Military_District_2nd_Territorial_Unit.jpg<br>

Sudėtis


Rinktinę sudaro: štabas, 8 kuopa: 7 pėstininkas, Štabas ir aptarnavimo kuopa. <br>
Kuopavietės išdėstytos Kaune, Jonavoje, Jurbarke, Kėdainiuose, Raseiniuose, Šakiuose.

Vadovybė


Rinktinės vadas http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas/vadovybe_378/vadas_2997.html plk. ltn. Leonas Lukoševičius <br>
Štabo viršininkas http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas/vadovybe_378/stabo_virsininkas_2557.html mjr. Artūras Čepanskis <br>
Rinktinės vyriausias puskarininkis http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas/vadovybe_378/vidmantas_cerniauskas.html vrš. Vidmantas Černiauskas

Tikslai


Vaizdas:Former_insignia_of_the_National_Defence_Volunteer_Forces_(Lithuania).jpg
Rengti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, bei priimančiosios šalies paramos sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms teikimui;
Palaikyti kovinę parengtį Rinktinėje;
Rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose;
Teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;
Pagal kompetenciją užtikrinti karo prievolės administravimą;
Pagal kompetenciją užtikrinti Lietuvos kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų karinio personalo komplektavimą.
Vaizdas:KASP2.jpg

Tarptautinės operacijos


Rinktinės kariai dalyvavo tarptautinėse misijose:<br>
http://www.nato.int/cps/en/natolive/topics_69349.htm PAG - provincijos atkūrimo grupė, Afganistanas <br>
http://www.nato.int/kfor KFOR - taikos rėmimo provincijoje organizavimas, Kosovas <br>
:en:EUFOR_Althea - saugios aplinkos politinėms ir ekonominėms reformoms įgyvendinti užtikrinimas, Bosnija ir Hercogovina

Tarpukario istorija


1947 metų gruodžio mėnesį iš 6 atskirų partizanų grupių Biržų krašte sukurta Dariaus ir Girėno apygarda, vadovaujama Petro Tupėno-Ąžuolo, g. 1911 m. Braškių kaime. Apygardos štabo nariais buvo štabo viršininkas Juozas Kučinskas, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, štabo propagandos ir agitacijos skyriaus viršininkas, laikraščio „Bočių keliais“ redaktorius Baltrėnas-Anupras, štabo karinio parengimo skyriaus viršininkas J.Rastauskas. Apygarda egzistavo labai neilgai, o joje veikę partizanai netrukus prisijungė prie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos tėvūnijos teisėmis.

Rinktinės istorija


Rinktinės kūrimosi pradžia siejama su 1990 m. kovo 22 d., kai Kauno m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis įgaliotinių susirinkimo protokole buvo užfiksuota apie savanorių registraciją Kaune. <br>
1990 m. lapkričio 23 dieną Kaune buvo perlaidoti iš Giedraičių mūšis lauko į Kauną atgabenti žuvusio nežinomo kario savanorio palaikai. Pirmieji Kauno savanoriai prisiekė Lietuvos Respublikai, buvo pašventinta rinktinės vėliava. <br>
1991 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublika Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymas atvertė naują rinktinės kūrimosi puslapį ir pirmasis Kauno rinktinės vadas Vitalijus Straleckas 1991 m. vasario 27 d. išleido pirmąjį įsakymą, kuriuo buvo paskirti Kauno kuopų vadai. Šio įsakymo paskelbimo data nuo 2009 metų sausio yra laikoma rinktinės įkūrimo diena.
1999 m. sausio 15 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 64 Kauno apskrities teritorinės gynybos rinktinei suteikiamas Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinės vardas.

Šaltiniai


http://www.kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu_pajegos_368/padaliniai_371/kasp_dariaus_ir_gireno_apygardos_2-oji_rinktine_kaunas.html Oficiali rinktinės svetainė<Br>
http://www.balsas.lt/naujiena/195644/birzu-krasto-partizanai-1947-1950-m A. Seibutis Biržų krašto partizanai 1947–1950 m. balsas.lt <br>

Nuorodos


http://kasp.lt/ Neformalus Lietuvos karių savanorių puslapis<Br>
Trečioji savanorių karta, Vytautas Voveris, Vilnius : Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2006<Br>
Savanorių žygiai: nepriklausomybės karų atsiminimai / sudaryt. P. Ruseckas, Vilnius : Muzika, 1991<Br>
Teritorinė gynyba: konferencijos medžiaga / Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija : 2001<Br>
Kategorija:Lietuvos ginkluotosios pajėgos

Finasta investicijų valdymas

#PERADRESAVIMAS Finasta Asset Management

Šablonas:Rung2a

|-
| } || } || } || }

Šablonas:Rung1a

|-
| } || } || }