Girtas Jakovlevas


Girtas Jakovlevas (, g. 1940 m. liepos 10 d. Ryga) – latviai aktorius.

Biografija


1963 m. baigė Latvijos konservatorija. Nuo 1960 m. Latvijos nacionalinis teatras (iki 1988 m. Andrejo Upyčio dramos teatras) ir kino aktorius.

Svarbiausi vaidmenys


;Teatre
Don Žuanas – Maksas Frišas. Don Žuanas, arba Meilė geometrijai 1967 m.,
Uldis – Janis Rainis. Pūsk, vėjeli! 1968 m.; sukūrė šį vaidmenį ir to paties pavadinimo filme, 1973 m., rež. Gunaras Piesis,
Karlas Moras – Frydrichas Šileris. Plėšikai, 1975 m.,
Figaro – Pjeras Ogiustenas Bomaršė. Beprotiška diena, arba Figaro vedybos 1976 m.,
Markas Antonijus – Viljamas Šekspyras. Julijus Cezaris 1979 m.,
Vyšnevskis – Aleksandras Ostrovskis. Pelninga vieta 2003 m.,
;Kine
Artūras – Miestas po liepomis, rež. Aloizas Brenčas,
Janis – Mirties šešėlyje, pagal Rudolfas Blaumanis, rež. Gunaras Piesis, 1971 m.,
Johanas Štrausas – Atsisveikinimas su Peterburgu, 1972 m., rež. Janis Fridas.

Įvertinimas


1983 m. – Latvijos TSR liaudies artistas

Šaltiniai

Nuorodos


http://www.kino-teatr.ru/teatr/acter/post/5048/bio/ Girtas Jakovlevas. Kinoteatr
Kategorija:Latvijos aktoriai
lv:Ģirts Jakovļevs
ru:Яковлев, Гирт Александрович

Vikisritis:Tenisas/Temos

<center>
Federacijos ir asociacijos<br>
Tarptautinė teniso federacija • Teniso profesionalų asociacija • Moterų teniso asociacija
Taisyklės<br>
Taškas (tenisas) • Rezultatų skaičiavimas (tenisas) • Teniso mačų tipai • Oficialas (tenisas)
Teniso kortas<br>
Grunto kortai • Kietos dangos kortai • Žolės kortai • Uždari kortai
'''Didysis Kirtis (tenisas)<br>
Australian Open • French Open • Vimbldono čempionatas • US Open
Teniso smūgiai<br>
Padavimas (tenisas) (Eisas (tenisas)) • Smūgis iš dešinės (tenisas) • Smūgis iš kairės (tenisas) • Smūgis iš oro (tenisas) • Pusiau smūgis iš oro (tenisas) • Žvakė (tenisas) • Smešas (tenisas) • Užtrumpintas smūgis (tenisas) • Stiprusis smūgis (tenisas)<br>
Stipriai į priekį užsuktas kamuoliukas (tenisas) • Stipriai atgal užsuktas kamuoliukas (tenisas)
Teniso mačų tipai<br>
Paddle tenisas • Tikrasis tenisas • Turbo tenisas
</center>

Gunaras Anatolijus Janovskis


Gunaras Anatolijus Janovskis (, 1916 m. vasario 8 d. Helsinkis – 2000 m. balandžio 27 d. Krikas, Nortamptonšyro grafystė, Anglija; palaidotas Ryga) – latviai rašytojas.

Biografija


Tėvas Rusijos imperija laivyno tolimojo plaukiojimo kapitonas. Nuo 1921 m. gyveno Rygoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1946–1947 m. studijavo Bonos universitetas. 1947 m. išvyko į Angliją, dirbo fermeriu.

Kūryba


Romanuose „Sola“, Prie Tomo ir kituose vaizduojama latvių legionierių likimas, romane „Šešėlių menuetas“ – romantiška Heidelbergas atmosfera, „Žuvėdros šaukia audrą“, „Žmonės prie jūros“ – prieškario Latvija.

Bibliografija


Sola (''Sōla''), 1963 m.,
Be kelio (''Bez ceļa''), 1965 m.
Prie Torno (''Pie Tornas''), 1966 m.,
Virš Trento migla (''Pār Trentu kāpj migla''), 1966 m.,
Po visuotinio teismo (''Pēc pastardienas''), 1968 m.,
Šešėlių menuetas (''Ēnu menuets'') 1969 m.
Balsai už tamsos (''Balsis aiz tumsas''), Grāmatu draugs, 1972 m.
Žuvėdros šaukia audrą (''Kaijas kliedz vētru''), 1977 m.,
Žmonės prie jūros (''Ļaudis pie jūras''), 1987 m.
Miestas prie upės (''Pilsēta pie upes''), 1993 m.

Šaltiniai


Kategorija:Latvijos rašytojai

Arvydas Jansonas


Arvydas Jansonas (, 1914 m. spalio 24 d. Liepoja – 1984 m. lapkričio 21 d. Mančesteris, Didžioji Britanija) – latviai dirigentas.

Biografija


1944 m. baigė Latvijos konservatorija. Nuo 1931 m. griežė Liepojos opera ir filharmonijos orkestruose. 1940 m. debiutavo Liepojos operoje kaip dirigentas. 1944–1952 m. Latvijos operos ir baleto teatras, 1947–1952 m. dar ir Latvijos radijo orkestrų dirigentas. 1952 m. persikėlė į Leningradas. 1961–1968 m. Leningrado filharmonija simfoninio orkestro vadovas. 1965–1975 m. tarptautinių dirigavimo meistriškumo kursų Veimaras, Turku (Suomija) ir Arvikas (Švedija) vadovas. Nuo 1965 m. dar ir Mančesterio Halės orkestro pagrindinis kviestinis dirigentas. Nuo 1972 m. dėstė Leningrado konservatorija; profesorius. Gastroliavo Europos šalyse, Australija, Japonija. 1973 m. koncertavo Lietuva.
Sūnus dirigentas Maris Jansonas.

Įvertinimas


1951 m. Stalino premija
1976 m. TSRS liaudies artistas

Šaltiniai


М. Янсонс. Арвид Янсонс. – СПб., 1994
Kategorija:Latvijos dirigentai
Kategorija:Latvijos muzikos pedagogai
en:Arvīds Jansons
fi:Arvid Jansons
he:ארוויד יאנסונס
ja:アルヴィド・ヤンソンス
no:Arvid Jansons
ru:Янсонс, Арвид Кришевич
uk:Арвід Янсонс

Kategorija:Latvijos dirigentai

Kategorija:Latvijos muzikai
Kategorija:Dirigentai
be-x-old:Катэгорыя:Латыскія дырыгенты
da:Kategori:Dirigenter fra Letland
en:Category:Latvian conductors (music)
eo:Kategorio:Latvaj dirigentoj
es:Categoría:Directores de orquesta de Letonia
et:Kategooria:Läti dirigendid
fi:Luokka:Latvialaiset kapellimestarit
fr:Catégorie:Chef d'orchestre letton
it:Categoria:Direttori d'orchestra lettoni
ja:Category:ラトビアの指揮者
lv:Kategorija:Latvijas diriģenti
nl:Categorie:Lets dirigent
ru:Категория:Дирижёры Латвии
sv:Kategori:Lettiska dirigenter
zh:Category:拉脱维亚指挥家

Karlis Jansonas


Karlis Jansonas (, 1896 m. balandžio 23 d. Nitaurė, Rygos apskritis – 1986 m. birželio 16 d. Cėsys, palaidotas Miško kapinėse) – latviai skulptorius.

Biografija


1917–1919 m. studijavo Rygos politechnikumas architektūros skyriuje. 1925 m. baigęs skulptūrą Latvijos dailės akademija. 1937–1972 m. Latvijos dailės akademijos dėstytojas, 1942–1944 m. akademijos Skulptūros studijos vadovas; nuo 1966 m. profesorius.

Kūryba


Kūrė daugiausia monumentaliąją skulptūrą: antkapines skulptūras, paminklus viešosiose erdvėse (monumentas „Latgales Mara“ Rezeknėje, 1939 m. Kūriniams būdingas patetiškumas, dramatizmas, vaizduojamų kūnų ekspresija, formų detalizuotas modeliavimas. Lankėsi Rytų Europos šalyse, Italija, Vokietija, Prancūzija. Parodose dalyvavo nuo 1927 m., individualios – Rygoje 1976 m., 1981 m., Cėsyse 1981 m., 1986 m.

Šaltiniai


Kategorija:Latvijos skulptoriai
Kategorija:Latvijos pedagogai

Aldona Skaisgirytė-Gedvilienė

Aldona Skaisgirytė-Gedvilienė – žurnalistas, Jonavos rajonas laikraščio „Joneda" redaktorė.

Biografija


Stažavosi Informacijos plėtros ir komunikacijos institute Frankfurtas prie Maino (Vokietija), Konrado Adenauerio fondas stipendininkė.
Jonava rajono laikraščio „Jonavos balsas“ korespondentė, Kultūros ir švietimo skyriaus vedėja, rajono radijo laidų redaktorė, dienraščių „Lietuvos rytas“ bei „Lietuvos žinios“ korespondentė, nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Joneda" direktorė.
Ištekėjusi; vyras Edmundas Gedvila (g. 1943 m.), verslininkas, vadybininkas, laikraščio „Joneda" leidėjas.
Gyvena Jonavoje.

Šaltiniai


Kategorija:Lietuvos redaktoriai

Aldona Skaisgirytė

Aldona Skaisgirytė-Gedvilienė

Aldona Gedvilienė

Aldona Skaisgirytė-Gedvilienė

Aldona Skaisgirytė - Gedvilienė

Aldona Skaisgirytė-Gedvilienė

Jekabas Janševskis


Jekabas Janševskis (, 1885 m. kovo 16 d. Nygranda – 1931 m. gruodžio 22 d. Ryga, palaidotas Rygos Miško kapinėse) – latviai rašytojas, žurnalistas. Vienas žymiausių latvių prozininkų.

Biografija


1873-1880 m. mokėsi Nigrandos mokykloje, 1882–1884 m. – Valtaikų mokykloje. 1884–1885 m. gyveno Liepoja. 1889 m. įgijo mokytojo teises, 1889–1896 m. mokytojavo Nicos mokykloje. Nuo 1902 m. gyveno Rygoje, dirbo laikraščių redakcijose. Per Pirmasis pasaulinis karas buvo pasitraukęs į Rusija, grįžo 1918 m., laikraščio „Tautas Balss“ redaktorius, 1919–1931 m. laikraščio „Valdības Vēstnesis“ leidėjas ir redaktorius.

Kūryba


Parašė kultūros istorijos romanų. Juose vaizduojama XVI a. ir XIX a. pabaigos – XX a. pradžios etnografinė ir socialinė Kuršas, Lietuva ir Latvija pasienio panorama, dvaro ir valstiečių gyvenimas, įvairių tautų santykiai. Ryškus Latvijos žemių išaukštinimas, džiaugsmas atkuriant savo kraštą. Atskleistos lietuvių gyvenimo realijos. Propagavo lietuvių ir latvių tautų vienybę. Dar parašė apsakymų, pjesių. Jo kūrinių ištraukų paskelbta lietuvių kalba.

Bibliografija


Tėviškė (''Dzimtene''):
Tarnai, šeimininkai ir ponai (''Kalpi, saimnieki un kungi''), 2 t. 1922–1923 m., Rīga: Zinātne, 1986.
Keliai ir takai (''Cel̦i un tekas''), 2 t. 1924–1925 m., Riga: Zinātne, 1987.
Laukai ir miestas (''Lauki un pilsēta''), Riga: Zinātne, 1987.
Bandavoje (''Bandavā''), 1928 m., Mineapolis: Tilta apgāds, 1954–1955.
Miškų žmonės (''Mežvidus ļaudis''), 1929 m., Niujorkas, Grāmatu draugs, 1951.
Nuotaka (''Līgava''), 2 d. 1931–1932 m., Mineapolis: Tilta apgāds, 1968-1970.
Laimės kūdikis (''Laimes bērns''), 1931–1932 m.; baigė sūnus Karlis Janševskis, Mineapolis: Tilta apgāds, 1955.

Šaltiniai


Biruta Gudrik̦e. Jēkabs Janševskis. Rīga: Zinātne, 2003. ISBN 9789984698625
Kategorija:Latvijos rašytojai
Kategorija:Latvijos žurnalistai

Karolinas (Palenkės vaivadija)


Karolinas () – kaimas Lenkija šiaurės rytuose, Gibų valsčius, Seinų apskritis, Palenkės vaivadija. Kaimas yra apie 6 km į vakarus nuo Gibai, apie 10 km į pietvakarius nuo Seinai ir 104 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. 144 gyventojai. Karolino Šv. Šeimynos bažnyčia, priklausanti Seinų Šv. Kazimiero Karalaičio dekanatas. Keliai į Bialogurai, Pogoželecas. Baltis (Gibai) ežeras. Per kaimą eina mėlynoji pėsčiųjų turizmo maršruto trasa. Į Karolino sudėtį įjungti buvę ''Kšivašės'' ir ''Pokrovsko'' kaimeliai. Senosios Sentikiai kapinės.

Istorija


Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno Lietuviai artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. XVIII a. dar tęsėsi Augustavo giria kolonizacija, į vietoves prie Balčio ežero kėlėsi kolonistais sentikiai iš Rusijos, tuo pačiu norėdami išvengti Patriarchas Nikonas persekiojamų. Pirmieji persikėlėliai pasirodė dar prieš 1780 m., pakviesti šių žemių valdytojo Sanokas pataurininkas Adomas Gelaževskis. 1796 m. susikūrė gyvenvietė ''Karolinas'' – dvarininkas Liudvikas Skanpskis vieną iš savo palivarkas pavadino žmonos Karolinos vardu. 1827 m. kaime buvo 19 dūmų (sodybų) ir 159 gyventojai. Po 1831 m. sukilimas palivarkas su visomis žemėmis caro adinistracijos buvo nusavintas imperijos naudai. Rusijos valdininkai, siekdama sentikius pritraukti prie Stačiatikybė, pradėjo jiems dalinti netoliese esanti ''Češkinės mišką'', susikūrė naujakūrių gyvenvietė, vadinama ''Češkine'', o vėliau ''Pokrovsku''. Nuo 1843 m. jau visas kaimas įvardijimas ''Pokrovsku'' (vietos lietuvių šaukiamas ''Pakrausku''), o buvusiame Karolino palivarke pagal caro rūmų arcitekto Konstantino Thono projektą 1846-54 m. pastatyta ''Dievo Motinos Globėjos cerkvė''. Administraciškai Pokrovskas buvo pavaldus Gibų valsčiui su centru Gibai kaime. Po kiek laiko jau ir valsčius buvo pervadintas į Pokrovsko, nors jo centras išliko Gibuose. Apylinkėse gyvenę 462 sentikiai (1856 m.) priklausė ''piliponiečiams'' (sentikių atšaka) ir toliau laikėsi savo tradicijų, religines apeigas atlikdavo slaptai.
Susikūrus nepriklausomai Lenkijos valstybei, cerkvė buvo atduota katalikams ir perstatyta: 1921 m. bažnyčia konsekruota ''Šventos Šeimynos'' vardu, Bizantija šventovei būdingi apvalūs bokšteliai buvo pašalinti. Pirmasis pasaulinis karas išgyvenę kaimo stačiatikiai toliau meldėsi gretimoje Pogoželeco cerkvėje. Gyvenvietei buvo grąžintas senasis – Karolino – vardas. Po Antrasis pasaulinis karas sentikių kaime nebeliko. Pagal Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis kaimas buvo priskirtas Lietuva. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Šaltiniai


Mūsų Lietuva. III tomas, 325 p.
http://www.zumi.pl/1623213,Parafia_rzymsko-katolicka_p.w._Sw._Rodziny,Giby,firma.html Šv. Šeimynos parapija (lenk.)
http://www.suwalszczyzna.com.pl/miejsca/dane_m/karolin.htm Karolin-Pokrowsk (lenk.)
http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_III/850 Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. III tomas, 850 p. (lenk.)
Grzegorz Sosna, Antonina Troc-Sosna. Zapomniane dziedzictwo. Nie istniejące już cerkwie w dorzeczu Biebrzy i Narwi. Orthdruk, Białystok, 2002 ISBN 83-85368-94-9
Kategorija:Gibų valsčius
en:Karolin, Podlaskie Voivodeship
pl:Karolin (województwo podlaskie)

Aleksandras Jaunputninis


Aleksandras Jaunputninis (, 1904 m. spalio 2 d. Karsava – 1974 m. sausio 18 d. Ryga) – latviai geografas, geomorfologas.

Biografija


1930 m. baigė Leningrado universitetas, 1937 m. geografijos mokslų kandidatas.
1932–1950 m. dėstė Leningrado aukštosiose mokyklose. 1950–1972 m. Latvijos universitetas Fizinės geografijos katedros vedėjas; docentas. 1951–1955 m. Geografijos fakulteto dekanas, 1955–1961 m. Latvijos universiteto mokslinis sekretorius. 1958–1964 m. Latvijos geografų draugijos pirmininkas.
Parašė veikalų iš pasaulio šalių gamtinės geografijos. Monografijos „Latvijos TSR geografija“ (''Latvijas PSR geografija'') 2 t. 1975 m. vienas autorių.

Šaltiniai


Kategorija:Latvijos geologai
Kategorija:Geografai
Kategorija:Geomorfologai

Kategorija:Latvijos geologai

Kategorija:Latvijos mokslininkai
Kategorija:Geologai

Angilijos demografija

Vaizdas:Anguilla population pyramid 2006.png
Šiame straipsnyje pateikiami statistiniai duomenys apie Angilija demografiją.
Gyventojų skaičius: 14 436 (2009 m. apskaičiavimai)
:''Vieta pasaulyje: 212''
Struktūra pagal amžių:
''0-14 metų: 24,5 % (vyrų 1815; Moterų 1724)''
''15-64 metų: 67,8 % (vyrų 4665; moterų 5125)''
''65 ir vyresni: 7,7 % (vyrų 5347; moterų 572) (2009)''
Amžiaus mediana:
''bendra: 32,6''
''vyrų: 31,5''
''moterų: 33,8''
Metinis populiacijos prieaugis: - 2,272 % (2009 m. apsk.)
:''Vieta pasaulyje: 41''
Gimstamumas: 13,02 gimimų/1000 žmonių (2009 m. apsk.)
:''Vieta pasaulyje: 157''
1,75 vaikų/moteriai (2009)
''Vieta pasaulyje: 163''
Mirtingumas: 4,39 mirčių/1000 žmonių (2008 m. apsk.)
:''Vieta pasaulyje: 205''
Migracijos indeksas (per metus imigravusių į šalį ir emigravusių iš šalies žmonių skirtumas): 14,06 migrantų/1000 žmonių (2009 m. apsk.)
:''Vieta pasaulyje: 6''
Miestuose gyvenančių žmonių procentas: 100 % (2009 m. apsk.)
Lyčių pasiskirstymas:
''Naujagimių:'' 1,02 vyrų/moteriai
''Iki 15 metų:'' 1,05 vyrų/moteriai
''15-64 metų:'' 0,91 vyrų/moteriai
''65 ir vyresni:'' 0,93 vyrų/moteriai
''Viso:'' 0,94 vyrų/moteriai (2009)
Vidutinė gyvenimo trukmė:
''bendra:'' 80,65 m.
''vyrų:'' 78,11 m.
''moterų:'' 83,26 m. (2009 m. apsk.)
:''Vieta pasaulyje: 15''
Etninės grupės:
Juodaodžiai: 90,10 %
Baltaodžiai: 3,70 %
Mulatai: 4,60 %
Kiti: 1,50 %
Kalbos:
Anglų kalba ''(oficiali)''
Angilijos kreolų kalba
Vyresnių nei 15 metų žmonių raštingumas:
''bendra: 95 %''
''vyrų: 95 %''
''moterų: 95 %'' (1984 m.)

Šaltinis


https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/av.html CŽV pasaulio faktų knyga: Angilija (angliškai)
Kategorija:Angilija
Kategorija:Valstybių demografija
bg:Население на Ангуила
en:Demographics of Anguilla
es:Demografía de Anguila

Jonavos balsas

Jonavos balsas – Jonavos rajonas laikraštis, ėjęs nuo 1951 m. kovo 2 d. iki 1997 m. kovo mėn. Jonava.

Istorija


Iki 1959 m. buvo LKP Jonavos rajono komiteto ir DDT leidinys, 1959–1962 m. leistas kaip tarprajoninis laikraštis Jonavos ir Kauno rajonas, 1962–1965 m. – nėjo, nes buvo panaikintas Jonavos rajonas. Atkūrus 1965 m. Jonavos rajoną, vėl leistas ir rajono laikraštis, nuo 1990 m. – nepriklausomas. Steigėja ir leidėja UAB „Jonavos balso redakcija“.
1951 m. ėjo vienąkart-dukart, 1952–1959 m. du kartus, nuo 1965 m. – tris kartus per savaitę, išeidavo antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Iki 1959 m. vadinosi „Pergalės vėliava“, nuo 1965 m. – „Jonavos balsas“. Spausdino Jonavos spaustuvė. Tiražas 1951 m. – 1000 egz. 1987 m. – 11 400 egz., 1997 m. – 1000 egz. }} .
Nepriklausomybės metais „Jonavos balso“ laikraštis įsitraukė į politiką. Gediminas Ilgūnas dėl jį kritikuojančių straipsnių padavė „Jonavos balsą“ į teismą. Pasak Jurgio Bielinio, Jonavos rajono apylinkės teismas, „neseniai buvusiems SSKP nariams, to tik tereikėjo“. Rajono laikraštis civilinę bylą pralaimėjo, jam buvo priteista didelė suma pinigų G. Ilgūno neturtinei žalai atlyginti. „Jonavos balsas“ (pasak Bielinio, anksčiau „į padanges kėlęs“ G. Ilgūną ir jį „padaręs“ signataru) sumokėjęs bauda, bankrotas.
Adresas – J. Basanavičiaus gatvė (Jonava), LT-55171 (anksčiau – Spalio revoliucijos), Jonava.

Redakcija


Laikraštyje dirbo: Ričardas Adamonis (skyriaus vedėjas), Vytautas Bagdonas (fokorespondentas), Felicijonas Konstantinas Fedaravičius (1975–1985 m. Kultūros skyriaus vedėjas, 1985–1989 m. redaktoriaus pavaduotojas),skyriaus vedėja Roma Radzevičienė (Mėčienė), Aldona Svirbutavičiūtė (skyriaus vedėja), Lina Kazlauskienė, Stasys Čyvas, fotokorespondentas Algis Nekrošius, Romas Jankauskas (1964), Alvydas Kazlauskas (1976–1980 m. skyriaus vedėjas), Jadvyga Pekarskaitė, Aldona Skaisgirytė (kultūros skyriaus vedėja), Juozas Skripkauskas (žemės ūkio skyriaus vedėjas),Gintautas Tiška (fokorespondentas), Vytautas Valionis ir kt.

Redaktoriai


S. Abrazonis – 1951–1952 m.
Jonas Valinčius – 1952–1953 m.
V. Sinkevičienė-Chranovskaja – 1954–1957 m.
P. Pankratjevas – 1958–1959 m.
Girša Šmerkovičius – 1959–1962 m.
Henrikas Vikertas – 1965–1972 m.
Povilas Masilionis – 1972–1979 m.
Julius Lenčiauskas – 1979–1991 m.
Jadvyga Pekarskaitė – 1991–1992 m.
G. Ramanauskaitė – 1993–1995 m.
Kęstutis Grigaliūnas – 1995–1997 m.

Šaltiniai


Kategorija:Jonavos spauda
Kategorija:Rajonų laikraščiai

Joneda

Joneda - didžiausio tiražo Jonavos rajonas laikraštis, mėnraštis (išeina 1 kartą per mėn.). Laikraštis leidžiamas visuomeniniais pagrindais, platinamas nemokamai (daliai Jonavos miesto ir kaimo gyventojų jis yra vienintelis skaitomas laikraštis). Apimtis - 8 puslapiai.
Skelbia reklaminius straipsnius, reklamą, skelbimus, kritikuoja Jonavos rajono savivaldybės politikų ir administracijos veiksmus, bando oponuoti laikraščiui „Naujienos (Jonava)“. Pasak laikraščio redakcijos, „Joneda“ domisi ir skaito ne tik Jonavos, bet ir aplinkinių rajonų (Kėdainiai, Kaišiadorys, Ukmergė) žmonės, laikraštis taip pat pasiekiąs ir kitus miestus (kaip Marijampolė, Kazlų Rūda, Vilkaviškis, Kaunas, Prienai, Šiauliai, Vilnius), netgi Airija. Pasak leidėjo, laikraštis „Joneda“ pasižymi „kritinis mąstymas, objektyviai ir be pagražinimų analizuoja rajone, šalyje bei pasaulyje vykstančius procesus“.

Leidyba


Leidžiamas nuo 1999 m. gegužės mėn. Įkūrėjas ir vadovas - Edmundas Gedvila.
Leidėjas - nekilnojamojo turto bendrovė UAB „Joneda".
Iki 2010 m. išleista 122 numeriai (2009 m. gruodžio mėn.).
Spaudėjas - UAB „Rinkos aikštė“ (Kėdainiai). Tiražas - 13 1000 egzempliorių (2010 m.).

Redakcija


Redaktorė - Aldona Skaisgirytė–Gedvilienė. Kiti straipsnių autoriai - Edmundas Gedvila ir kt.
Adresas - J. Ralio g. 5, LT-55182, Jonava.

Nuorodos


http://www.joneda.lt/?meniu=laikrastis&tema=1 Oficialus „Joneda“ tinklalapis
Kategorija:Lietuvos laikraščiai
Kategorija:Lietuvos įmonės
Kategorija:Nemokami laikraščiai
Kategorija:Jonavos spauda

J. Basanavičiaus gatvė (Jonava)

Jono Basanavičiaus gatvė (Jonava)

Aldona Skaisgirytė–Gedvilienė

Aldona Skaisgirytė-Gedvilienė

Kostas Federavičius

Felicijonas Konstantinas Fedaravičius