Krespi d'Ada


Krespi d'Ada (Italų kalba ''Crespi d'Adda'') yra istorinė gyvenvietė šiaurės Italija, Lombardija. Tai yra vienas geriausių XIX-XX a. miestų-modelių pavyzdžių, kurie buvo statomi Europoje ir Šiaurės Amerikoje specialiai darbininkams šalia jų darbo vietų. Šis miestas vis dar yra gyvenamas ir iš dalies naudojamas pramonės tikslams. Nuo 1995 m. Krespi d'Ada yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašas.

Šaltiniai

Nuorodos


http://www.villaggiocrespi.it/eng Krespi d'Ada miestelio svetainė
Kategorija:Pasaulio paveldo sąrašas
Kategorija:Italijos miestai
ca:Crespi d'Adda
cs:Crespi d'Adda
da:Crespi d'Adda
de:Crespi d’Adda
en:Crespi d'Adda
es:Crespi d'Adda
fa:کرسپی د آدا
fi:Crespi d'Adda
fr:Crespi d'Adda
he:קרספי ד'אדה
hr:Crespi d'Adda
hu:Crespi d’Adda
it:Crespi d'Adda
ja:クレスピ・ダッダ
ka:კრესპი-დ'ადა
nl:Crespi d'Adda
no:Crespi d'Adda
pt:Crespi d'Adda
ru:Креспи-д`Адда
sk:Crespi d’Adda
sv:Crespi d'Adda
xmf:კრესპი-დ’ადა

Ričardas Bačkis

Ričardas Bačkis (g. 1934 m. spalio 23 d. Kaunas) – lietuvių išeivijos veikėjas, diplomatas.

Biografija


Tėvas – diplomatas ir publicistas Stasys Antanas Bačkis, brolis – kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Baigė Paryžius Politinių ir ekonominių mokslų institutą, Verslo administravimo mokyklą Sorbona bei Paryžiaus Vadybos valdymo institutą.
Iki 1988 m. dirbo „Unilever“ koncerne, dėstė Paryžiaus vadybos institute, vadovavo Prancūzijos lietuvių bendruomenei. 1994–1998 m. buvo Lietuvos ambasadorius Prancūzija. Nuo 1998 m. – konsultacinės firmos „De Facto“ partneris. 2001 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija paskyrė R. Bačkį Garbės Ambasadoriumi Prancūzijoje.
2001 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.

Šaltiniai


Kategorija:Lietuvos diplomatai
Kategorija:Lietuvos ambasadoriai Prancūzijoje
Kategorija:Prancūzijos lietuviai
ru:Бачкис, Ричардас

Elektroninis sąskaitų pateikimas ir apmokėjimas

Elektroninis sąskaitų pateikimas ir apmokėjimas (, EBPP) elektroninių sąskaitų forma, kur kompanija pateikia (atsiunčia) savo sąskaitas ir klientai jas apmoka elektroniniu būdu per internetą. Lietuva tokių apmokėjimų pavyzdys yra NNB.

Istorija


NNB modelis buvo sukurtas Elektroninis atsiskaitymas ir mokėjimams. Tam tikri elektroniniai atsiskaitymai taip pat teikia galimybę elektroniniu būdu atsiskaitymas už prekes ar paslaugas. Bankų klientai ir atsiskaitymo kompanijos gali naudotis internetu, tokiu būdu patogiai atlikti mokėjimus, taip pat rasti informaciją apie savo atsiskaitymus. Paslauga taip pat susijusi su klientų aptarnavimo atstovais, kurie tiesiogiai kreipiasi į vartotoją, siekiant palengvinti mokėjimus ar gauti bendro pobūdžio pagalbą ir atsakyti į klausimus. NNB gali padėti akivaizdžiai sutaupyti lyginant su tradiciniu atspausdintu ir atsiųstu sąskaitų ir mokėjimų persiuntimu, ir kaip papildoma nauda, yra gerokai sumažinamas popierius sunaudojimas.

Rūšys

NNB web


''NNB web'' - metodas, kuriuo klientai atlieka mokėjimus tiesiogiai vienam sąskaitos siuntėjui, kuris teikia sąskaitas, kurias jie gauna internetiniame tinklalapyje firmos, kuri išrašo sąskaitą. Pavyzdžiui, komunalines paslaugas teikiančios bendrovės siūlo šį mokėjimo būdą savo klientams. Rinkoje atsirado laisvai samdomi atsiskaitymo paslaugų tiekėjai, kurie specializuojasi elektroninių atsiskaitymų procesuose ir technologijose kompanijose, kurioms reikia išsiųsti sąskaitas tiesiogiai savo klientams. Užsakomųjų atsiskaitymo specialistų pavyzdžiai: http://www.infosend.com/ InfoSend, Inc ir http://www.billtrust.com/ Billtrust.

NNB Light


''NNB Light'' – modelis yra sukurtas atsiskaitymams mažmenoje grynais. Šis modelis leidžia klientui apmokėti sąskaitas keletui gavėjų, kurie yra iš anksto įregistruoti gauti mokėjimus.

Dalyvaujančios šalys


Sąskaitų teikėjai, bankininkai, kaupyklos ir (suvedinėtojai) įgyvendinantys NNB gali atlikti įvairius vaidmenis visuose NNB procesuose. Kai vaidmenys yra apsibrėžiami, yra lengviau nustatyti, kuris modelis yra labiausiai tinkamas kliento NNB strategijai. Sąskaitų teikėjai taip pat gali siūlyti ne vieną modelį, kad geriausiai aptarnautų savo klientus. Kadangi pramonė nuolat kinta ir yra iš naujo apibrėžiama, tai NNB galimybės toliau plėsis.
Sąskaitų teikėjų mokėjimų tiekėjas – sąskaitų teikėjo agentas, kuris priima perlaidos informaciją, kurią gauna sąskaitos teikėjas.
Sąskaitų teikėjų paslaugų tiekėjas – sąskaitų teikėjo agentas, kuris teikia NNB paslaugas sąskaitų teikėjui.
Konsolidatorius (suvienytojas) – sąskaitų teikėjo paslaugų tiekėjas, kuris surenka sąskaitas iš įvairių sąskaitų teikėjų ar kitų sąskaitų teikėjų paslaugų tiekėjų ir paruošia jas klientų paslaugų tiekėjų pristatymui.
Klientų paslaugų tiekėjas – klientų agentas, kuris tiesiogiai susijęs su klientu, įmone ar kitais sąskaitų gavėjais.

Internetinė bankininkystė


Elektroninis sąskaitų apmokėjimas dabar turi daug bendrų bruožų su Internetinė bankininkystė, tai panašus į debeto efektą, leidžiantį mokėtojui (indėlininkui) persiųsti pinigus iš jo norimos sąskaitos kreditoriams ar pardavėjui, tokiems kaip komunalinėms paslaugoms ar universalinėms parduotuvėms, kurios bus kredituojamos nuo konkrečios (specialios) sąskaitos. Mokėjimas yra optimaliai vykdomas elektroniniu būdu realiu laiku, nors kai kurios finansinės institucijos ar mokėjimo paslaugų teikėjai lauks kitos darbo dienos, kad išsiųstų mokėjimą. Taip pat bankas dažniausiai gali sukurti ir išsiųsti popierinį čekį ar bankininko čekį kreditoriams, kurie negali gauti elektroninių mokėjimų (nėra užsiregistravę).
Dauguma didelių bankų taip pat siūlo įvairius patogumus su savo elektronine sąskaitų apmokėjimo sistema, tokių kaip, galimybę planuoti savo mokėjimus, kurie turi būti atlikti iki tam tikros datos, galimybę atlikti mokėjimus iš bet kurio kompiuterio, turinčio interneto naršyklę, ir įvairių galimybių ieškant nesenų mokėjimų istorijos (kada paskutinį kartą mokėjau X kompanijai? Kam atlikau paskutinį pervedimą?) Daugeliu atvejų taip pat galima integruoti elektroninių mokėjimų duomenų apskaitos ar asmeninių finansų programinės įrangos.

Nuorodos


:en:EBPP (anglų k.)
Kategorija:Elektroninė bankininkystė
Kategorija:Elektroninė komercija
de:EBPP
en:Electronic billing
fi:Verkkolasku
pl:EBPP
zh:電子帳務

EBPP

#PERADRESAVIMAS Elektroninis sąskaitų pateikimas ir apmokėjimas

ESPA

Elektroninis sąskaitų pateikimas ir apmokėjimas

Stasys Lukas


Stasys Lukas, slap. Vytautas (1918 m., Baubliai k., Kartenos valsčius, Kretingos apskr. – 1947 m. rugpjūčio 9 d. Voveraičiai (Kretinga) k., Kretingos valsčius., Kretingos apskr.) – Lietuvos partizanas, Kardo rinktinė vadas.

Biografija


Gimė ir užaugo Baubliai, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Baublių pagrindinė mokykla. Jaunalietuviai narys. 1940 m. pavasarį pašauktas į tarpukario Lietuvos kariuomenė, kuri LTSR pradžioje reorganizuota į Tarybinė armija 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą. Karo pradžioje iš armijos pabėgo, grįžo į Baublius.
Po Antrasis pasaulinis karas dirbo miškų ūkis. 1946 m. rudenį kartu su Jonas Žutautas subūrė Kardo rinktinė būrį, buvo vado pavaduotoju. 1946 m. birželio mėn. J. Žutautui žuvus, tapo vadu. Jam vadovaujant būrys buvo pavadintas Buganto kuopa.
Žuvo kartu su kuopos partizanais J. Baltuoniu, M. Račkumi-Jauniumi ir K. Žiobaku-Vilku 1947 m. rugpjūčio 9 d. (kitais duomenimis – rugsėjo 8 d.) pakeliui į Kardo rinktinės štabą, patekęs Rubulių miške netoli Voveraičiai (Kretinga) ir kelio Kretinga-Salantai į MGB Kretingos apskrities poskyrio stribai ir MGB kariuomenės 273-ojo šaulių pulko kareivių surengtą pasalą. Kūnas atvežtas į Kartenos vls. MGB poskyrio kiemą, o vėliau užkastas ties Minija ir Alantas santaka.

Šaltiniai


Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3. – B. 1172. – L. 202. – B. 1174. – L. 113, 209. – B. 1238. – L. 202. – B. 1239. – L. 113. – Ap. 47, b. 264. – L. 52v-53
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento archyvinė pažyma. – 1997 m. spalio 24. – L. 5
Hitleriniai parašiutininkai. – Vilnius, 1966. – P. 89
Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina // Švyturys (Kretinga). – 1966 m. liepos 26. – Nr. 85. – P. 3
Vytautas Rimgaila. Sakmė apie Kardo rinktinės Buganto kuopos vadą S. Luką // Vakarų ekspresas. – 1994 m. balandžio 20
Vytautas Rimgaila. Fragmentai ir faktai apie LLA ŽL Kardo rinktinę // Vakarų ekspresas. – 1994 m. gegužės 19
Dalia Kuodytė. Žemaičių apygarda Kardo (Kardų) rinktinė // Laisvės kovų archyvas. – Kaunas, 1997. – T. 7. – P. 6
Kategorija:Lietuvos rezistentai
Kategorija:Kretingos rajono asmenybės

Vindenburgas

Ventė

Varnių katedra

Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Vilkyškių valsčius

Vilkyškių valsčius (arba ''Vilkiškių valsčius'') buvo Mažojoje Lietuvoje. Centras – Vilkyškiai.

Istorija


Įkurtas XIX a. Valsčius Lietuvos TSR priskirtas 1945 m. sausio 28 d. 1947 m. prijungti Lumpėnų valsčius, Sokaičių valsčius ir Žukų valsčius.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Pagėgių rajonas (5 apylinkės).
|-
| 1949 || 206 || || || 5 apylinkės ||
|}

Apylinkės 1949 m.


Barzdžiūnų apylinkė
Lumpėnų apylinkė
Sokaičių apylinkė
Vilkiškių apylinkė (Pagėgiai)
Žukų apylinkė
Kategorija:Pagėgių apskrities valsčiai
Kategorija:Tilžės apskrities valsčiai

Finansų rinkos priežiūra

Finansų rinkos priežiūra (, 'finansinis reguliavimas') - valstybinių institucijų bei kitų įstaigų, organizacijų veikla, kurios paskirtis - nustatyti tam tikrus reikalavimus, apribojimus bei gaires finansų (kredito įstaiga) įstaigoms, idant šie palaikytų finansai sistemos vientisumą. Finansų rinką prižiūri, jų veiklą reguliuoja dažniausiai speciali valstybinė institucija (įstaiga), nors visas šias funkcijas atlikti gali ir nevalstybinė įstaiga.

Tikslai


priversti vykdyti įstatymų (ir kitų teisės aktų) reikalavimus
patraukti teisinė atsakomybė (administracinėn, baudžiamoji atsakomybė ir kitokion) atsakomybėn pareigybinių nusikaltimų rinkose atvejais
išduoti leidimus finansinės paslaugos tiekėjams
ginti vartotojus, apsaugoti finansų įstaigų klientus, nagrinėti jų skundus, prašymus
palaikyti pasitikėjimą finansų sistemoje.

Lietuva


Lietuvoje finansų rinkų priežiūrą vykdo Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija.
Kategorija:Finansų teisė
Kategorija:finansų rinkos
bg:Финансова регулация
de:Finanzmarktaufsicht
en:Financial regulation
es:Regulación financiera
fa:حقوق مالی

Vaizdas:Ohajas upė žemelapis.png

Ohajas upė žemelapis - su Lietuviškais įrašais
Naudotojas:H Padleckas idejo Lietuviškus įrašus į vaizdą kuri :en:User:Kmuller pirma sudarė.
Originalus vaizdas be įrašu yra :File:Ohiorivermap.png pas WikiCommons.

Pelėkakojės vištelės

#PERADRESAVIMAS Skiautėtakojiniai

Sauliapaukščiai

#PERADRESAVIMAS Sauliapaukštis

Kaguniniai

#PERADRESAVIMAS Kagu

Kagininiai

#PERADRESAVIMAS Kagu

Lietuvos baletas


Lietuvos baletas – viena iš teatras šakų, susiformavusi plėtojant šokis teatrą – baletas Lietuva.

Istorija


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos baletas


XVI a. – XVIII a. šokių buvo LDK mokyklinių teatrų vaidinimuose. Baleto trupes turėjo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, Vladislovas Vaza, Jonas Kazimieras. Vilnius Žemutinė pilis teatre 1635-1648 m. veikė ir baleto trupė. Šokiai buvo įterpiami į drama ir opera spektaklius.
XVIII a. teatrus steigė didikai. Nuo 1750 m. Nesvyžius, Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė ir jo žmonos Uršulė Pranciška Vyšniovecka dvare, baletus statė prancūzų baletmeisteris Lubė Matjė. 1758 m. Sluckas Jeronimas Florijonas Radvila įsteigė baleto mokyklą, kuriai vadovavo prancūzų baletmeisteris L. M. Duprė. 1764-1784 m. baletai statyti Mykolas Kazimieras Oginskis Slanimo dvaras ir Jonas Klemensas Branickis Balstogės dvaras teatruose. 1774 m. savo dvare Gardinas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valstybės veikėjas Antanas Tyzenhauzas įsteigė baleto mokyklą, kurioje mokėsi daugiausia baudžiauninkų vaikai – apie 60 šokėjų, dirbo kviestiniai baletmeisteriai F. G. Le Du, G. Petinetis (Valstiečių baletas, Dūdininkų kvartetas, Kepėjų baletas). Po A. Tyzenhauzo mirties 1785 m. trupė buvo padovanota Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Stanislovas Augustas Poniatovskis, šoko karaliaus dvare Varšuva. 1788 m. prie jos buvo prijungta Slanimo trupė. XVIII a. pabaigoje – XIX a. baleto artistai dalyvaudavo Vilniaus miesto teatras, įkurto 1785 m., operos spektakliuose.

Baletas 1919-1940 m.


1919 m. Kaunas Olga Dubeneckienė su dainininke Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė įkūrė plastikos ir estetikos šokių kursus. O. Dubeneckienė dainininkų, rašytojų, aktorių kūrybos vakaruose šoko Medėjos, Persės, Jūrininkų šokius. 1920 m. Lietuvių meno kūrėjų draugija Kaune įsteigė Operos vaidykla, 1922 m. ji suvalstybinta ir pavadinta Valstybės teatras. 1921 m. Kaune O. Dubeneckienė įsteigė pirmąją lietuvių baleto studiją; iki 1925 m. jai vadovavo. 1922 m. birželio 2 d. surengtas pirmasis šios studijos mokinių koncertas, kuriame pasižymėjo Jadvyga Jovaišaitė, L. Gailevičaitė, N. Rivkaitė, Eugenija Žalinkevičaitė. 1921-1925 m. jos dalyvavo Valstybės operos spektakliuose (Antonas Rubinšteinas. ''Demonas'', Džiuzepė Verdis. ''Rigoletas'', abu 1921 m., Piotras Čaikovskis. ''Eugenijus Oneginas'' 1923 m.), šoko O. Dubeneckienės pastatytus šokius. Artistės atlikdavo ir vyrų vaidmenis, nes vyrų baleto artistų nebuvo.
1925-1929 m. Kaune suburtai Valstybės teatro baleto trupei ir studijai vadovavo buvęs Marijos teatras Sankt Peterburgas baleto artistas ir baletmeisteris Pavelas Petrovas. Teatre jis pastatė 13 baleto spektaklių ir 17 šokių operų spektakliams, siekdamas sustiprinti trupės vyrų dalį pakvietė į ją aktorių Vladas Fedotas-Sipavičius, Sipaitis, dainininką Stasys Dautartas. 1925 m. gegužės 18 d. Kaune P. Petrovas surengė baleto koncertą, rodytos baletų Johanas Štrausas ''Promenada'', Nikolajus Rimskis-Korsakovas ''Orientale'' ištraukos.
1925 m. gruodžio 4 d. įvyko pirmasis baleto spektaklis – 3 veiksmų Leo Delibas ''Kopelija'' (baletmeisteris P. Petrovas), kuriame šoko pirmieji lietuvių baleto artistai Olga Malėjinaitė, P. Petrovas, J. Jovaišaitė-Olekienė, Bronius Kelbauskas ir kiti. Ugdydamas baleto trupės profesionalumą P. Petrovas pastatė baletus: P. Čaikovskio ''Gulbių ežeras'',1927 m.; ''Spragtukas'', L. Delibo ''Silvija'', abu 1928 m.; Igoris Stravinskis ''Ugnies paukštė'', 1929 m.; vienveiksmę kompoziciją ''Lietuviška rapsodija'', 1928 m., pagal Jurgis Karnavičius (1884) muziką, joje panaudoti lietuviškų liaudies šokių žingsniai. Trupę sudarė 16 baleto artistų, tarp jų Anastazija Abzlatavičienė, M. Kačinskienė, Nadežda Kaliskienė, Leokadija Matulionienė, Eugenija Žalinkevičaitė, J. Ambrazas, Eugenijus Bandzevičius, Adolfas Butkus (1906), B. Čunovas, J. Vasiliauskas, Marija Juozapaitytė-Kelbauskienė (šoko nuo 1929 m.).
1929 m. išvykus P. Petrovui Valstybės teatre dirbo baletmeisteriai Vera Karali, Jurgis Kiakštas, T. Vasiljevas (Rudžeras Leonkavalis. ''Pajacai'', ''Poloviečių šokiai'' Aleksandras Borodinas operai ''Kunigaikštis Igoris'', abu 1931 m.).
1931 m. Valstybės teatro direktorius Andrius Oleka-Žilinskas, siekdamas pakelti teatro meno lygį, pakvietė dirbti žymius rusų baleto artistus Vera Nemčinova, Nikolajus Zverevas (1888) (buvę Sergejus Diagilevas trupės „Rusų baletas“ solistai), Anatolijus Obuchovas (Marijos teatro Sankt Peterburge baleto solistas), kurie turėjo įtakos Lietuvos baleto tolesnei raidai. Baletmeisteris N. Zverevas pastatė klasikinius baletus (Adolfas Adamas. ''Žizel'' 1931 m., Aleksandras Glazunovas. ''Raimonda'' 1933 m., Piotras Čaikovskis. ''Miegančioji gražuolė'' 1934 m.; juose laikėsi Marius Petipa ir B. Romanovo choreografijos stilistikos), pastatė novatoriškus vienveiksmius baletus (''Naktis raganų kalne'', pagal Modestas Musorgskis muziką, Bronislava Nižinskaja choreografija, Fransua Pulenkas ''Ryto serenada'', ''Fauno popietė'', pagal Klodas Debiusi muz., V. Nižinskio choreografija, ''Bolero'', pagal Morisas Ravelis muziką, B. Nižinskos choreografija, visi 1932 m.). 1933 m. N. Zverevas pastatė pirmuosius lietuvių kompozitorių baletus: modernųjį Vincas Bacevičius ''Šokių sūkuryje'', romantiškąjį Juozas Gruodis ''Jūratė ir Kastytis'', linksmą ir groteskišką Balys Dvarionas ''Piršlybos'', 1935 m. per trupės gastroles šoktas Monte Karlas ir Londonas.
Trečiame dešimtmetyje Kaune veikė Maskvos baleto artistės Olga Iljinskaitė, V. Karali, J. Kiakšto privačios baleto studijos, 1931-1935 m. – A. Obuchovo baleto studija, 1935 m. suvalstybinta. 1935 m. impresarijaus R. Blumo pakviesta Valstybės teatro baleto trupė gastroliavo Monte Karle (parodyta 10 spektaklių) ir Londono teatre „Alhambra“ Londone (parodyti 32 spektakliai). 1935 m. išvykus V. Nemčinovai, N. Zverevui ir A. Obuchovui iki 1937 m. Valstybės teatro baleto trupei ir studijai vadovavo rusų baletmeisterė ir pedagogė Aleksandra Fokina, savo pamokomis ji patobulino baleto trupės ir studijos artistų profesionalumą. Pagrindinius vaidmenis šoko M. Juozapaitytė-Kelbauskienė, O. Malėjinaitė, B. Kelbauskas, Vytautas Aukščiūnas. Kiti žymesni artistai: V. Adomavičiūtė, Tatjana Babuškinaitė, Irena Eidrigevičiūtė-Sprindienė, T. Kublickaitė, T. Pagodinaitė, O. Zateplinskaitė, Petras Baravykas, Janina Drazdauskaitė-Čunovas, Henrikas Jagminas, Stasys Modzeliauskas, Simas Velbasis. Po 1938 m. surengto baleto studijos koncerto į teatrą buvo priimtos talentingos balerinos Tamara Sventickaitė ir Genovaitė Sabaliauskaitė.
Vaizdas:Muzikinis teatras 2006-06-10.jpg
Nuo ketvirto dešimtmečio pirmasis lietuvių baletmeisteris B. Kelbauskas statė baletus (''Šecherazada'' 1937 m., pagal N. Rimskio-Korsakovo muziką, Borisas Asafjevas. ''Bachčisarajaus fontanas'' 1938 m., Renė Glieras. ''Raudonoji aguona'' 1940 m.), šokius baleto studijos mokinių pavasariniams koncertams (1937 m., 1938 m., 1940 m.).
Trečiojo-ketvirto dešimtmečio baletus dirigavo Mykolas Bukša, Leiba Hofmekleris, Vytautas Marijošius, Juozas Pakalnis, Juozas Tallat Kelpša, spektaklius apipavidalino Mstislavas Dobužinskis, Olga Dubeneckienė, Adomas Galdikas, Telesforas Kulakauskas, Stasys Ušinskas.
Kaune gastroliavo žymūs rusų baleto artistai V. Trefilova, L. Šolar ir A. Viltzakas, Tamara Karsavina, V. Kriger ir A. Mesereras, M. Reizen ir L. Žukovas, L. Bank ir M. Gabovičius, N. Kirsanova, latviai H. Tangijeva-Birzniecė ir O. Lemanis, E. Feifere ir H. Plūcis, prancūzė L. Darsonval ir kiti, trupė „Lenkų baletas“. }} Iki 1940 m. okupacijos baleto trupė parengė 29 kompozitorių 36 baletų premjeras.

Baletas karo metais


Per Vokietijos okupaciją teatre vyko spektakliai, su pertraukomis veikė baleto studija. 1943 m. B. Kelbauskas pastatė J. Pakalnio baletą ''Sužadėtinė'' (dirigavo J. Pakalnis), kuriame derino klasikinio baleto judesius ir lietuvių liaudies šokių elementus. 1942-1944 m. Vilniaus operoje veikė baletmeisterio Vaclovas Germanavičius suburta nedidelė baleto trupė (šokiai Š. Guno operai ''Faustas'' 1942 m., ''Kvietimas šokiui'', pagal Karlas Marija fon Vėberis muziką, Rikardas Drigo ''Užburtoji fleita''; abu 1944 m.).
1944 m. TSRS vėl okupuojant Lietuvą emigravo du trečdaliai lietuvių baleto artistų: I. Gintautienė (Adomavičiūtė), V. Adomavičiūtė, T. Babuškinaitė, I. Eidrigevičiūtė-Sprindienė, J. Drazdauskaitė-Čunovas, R. Drazdauskaitė, N. Giedraitytė, N. Kaliskienė, T. Kublickaitė, T. Pagodinaitė, Z. Smolskaitė, J. Šadzevičiūtė, A. Šlepetytė, O. Zateplinskaitė, E. Bandzevičius, B. Čunovas, A. Liepinis, S. Modzeliauskas, J. Vasiliauskas, S. Velbasis ir kiti. 1945 m. į Lenkiją išvyko M. Galočkinaitė ir V. Miliūnas.
Vokietijoje artistus iš Lietuvos subūrė Adolfas Butkus (1906). 1947 m. Augsburgas įsteigtame Lietuvių tremtinių baleto teatre A. Butkus surengė A. Delibo baleto ''Kopelija'' spektaklį (baletmeisteris Eugenijus Bandzevičius, dirigentas A. Kučiūnas), kuris buvo rodytas lietuvių perkeltųjų asmenų stovykla. Vėliau daugelis baleto artistų įsteigė privačias baleto mokyklas ir studijas JAV, Kanada, Australija. }}

Lietuvos operos ir baleto teatras


Pokario metai


1944 m. nuo Kauno didžiojo teatro (iki 1940 m. Valstybės teatras, 1940-1941 m. Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras) atskyrus dramos trupę, operos ir baleto trupės sudarė Lietuvos operos ir baleto teatrą (nuo 1998 m. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Bronius Kelbauskas, papildęs trupę baleto studijos mokiniais, atnaujino prieš karą statytus spektaklius. 1948 m. rusų baletmeisteris Fiodoras Lopuchovas Kaune pastatė B. Kelbausko pradėtą P. Čaikovskio baletą ''Gulbių ežeras''. 1948 m. Lietuvos operos ir baleto teatras perkeltas į Vilnius. B. Kelbauskas iš naujo pastatė J. Pakalnio baletą ''Sužadėtinė'', R. Gliero ''Raudonoji aguona'' (abu 1949 m.), su dirigentu Chaimas Potašinskas 1965 m. sukūrė paskutinį savo spektaklį – J. Gruodžio ''Jūratė ir Kastytis''.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos operos ir baleto teatre pagrindinius vaidmenis šoko Marija Juozapaitytė-Kelbauskienė, Tamara Sventickaitė su Henrikas Kunavičius, G. Sabaliauskaitė su Henrikas Banys, solo partijas – Regina Jamontaitė, Ramutė Janavičiūtė-Kantoravičienė, Regina Grigorovaitė, Irena Kalvaitytė, Viktorija Lipnickaitė, Aliodija Ruzgaitė, Leokadija Šveikauskaitė, Ada Tamulevičiūtė, M. Vitkevičiūtė, S. Bilida, Vytautas Brazdylis vyresnysis, S. Gončiarovas, Zigmas Jamontas, V. Stiklioraitis.
1951-1954 m. Lietuvos operos ir baleto teatre dirbo vyr. baletmeisteris Michailas Moisejevas su žmona – trupės pedagoge ir repetitore Klavdija Salnikova (Aleksandras Glazunovas. ''Raimonda'', 1951 m.; Igoris Morozovas. ''Daktaras Aiskauda'', baletas vaikams, 1954 m.; Piotras Čaikovskis. ''Miegančioji gražuolė'' 1955 m.). 1954-1971 m. baleto trupei vadovavo A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje baigęs baletmeisteris Vytautas Grivickas. Lietuvių kompozitorių baletuose (Julius Juzeliūnas. ''Ant marių kranto'' 1953 m., su A. Mesereru, 1975 m.; Juozas Indra. ''Audronė'', 1957 m., 1969 m.; Eduardas Balsys. ''Eglė žalčių karalienė'', 1960 m., 1965 m.; pagal jį sukurto pirmojo lietuvių filmo baleto ''Eglė'' choreografas ir vienas režisierių) jis derino klasikinį baletą su lietuvių liaudies choreografijos elementais. Originalia dramaturgija ir choreografija išsiskyrė V. Grivicko pastatyti baletai ''Peras Giuntas'' (1956 m., pagal Edvardas Grygas muziką), Leo Delibas. ''Silvija'', Lin Auster. ''Šiaurės sapnas'' (abu 1961 m.), Karlas Punis. ''Paryžiaus katedra / Esmeralda'' (1962 m.), Aramas Chačaturianas. Spartakas (1964 m.), Dmitrijus Šostakovičius. ''Panelė ir chuliganas'' (1971 m.), Justinas Bašinskas. ''Užkeiktieji vienuoliai'' (1984 m.).
Pagrindinius vaidmenis Lietuvos OBT kūrė baleto solistai Leokadija Aškelovičiūtė, Gražina Žvikaitė, Antanas Beliukevičius, Raimondas Minderis; visi 1959 m. baigė Leningrado A. Vaganovos choreografijos mokyklą. Šoko solistai Vladimiras Baltrušaitis, Česlovas Žebrauskas, Vytautas Kudžma, Sigita Vabalevičiūtė, artistai Regina Baranauskaitė, Genovaitė Samaitytė, Viačeslavas Nikulajevas, Pranas Peluritis.
Šeštame–septintame dešimtmetyje Lietuvos OBT dirbo kviestiniai baletmeisteriai Helena Tangijeva-Birzniecė (Romualdas Grynblatas. ''Rigonda'' 1960 m.), Konstantinas Bojarskis (Antanas Rekašius. Gęstantis kryžius 1966 m.). Daugelį spektaklių apipavidalino Viktorija Gatavynaitė, J. Jankus, Regina Songailaitė, dirigavo Jonas Aleksa, Rimas Geniušas, Algimantas Kalinauskas, Chaimas Potašinskas, Vytautas Viržonis, Algis Žiūraitis.

Baletas 1974-1990 m.


Vaizdas:Operos ir baleto teatras.jpg
1974 m. Lietuvos operos ir baleto teatras persikėlė į naujus rūmus. Baletmeisteris E. Bukaitis (1974-1978 m., 1991-1992 m. vyr. baletmeisteris) pastatė nesiužetinių neoklasikinės stilistikos baletų (A. Rekašius. ''Aistros'' 1971 m.), atnaujino klasikinių baletų (P. Čaikovskis. ''Gulbių ežeras'' 1974 m.), pastatė E. Balsio baletą ''Eglė žalčių karalienė'' (1976 m.). Repertuarą papildė kviestinių baletmeisterių Maja Pliseckaja ir jos asistentų V. Smirnovo-Golovanovo, N. Ryženko (Rodionas Ščedrinas. ''Ana Karenina'' 1975 m.), t.p. N. Bojarčikovo (Sergejus Prokofjevas. ''Romeo ir Džuljeta'' 1977 m.), M. Murdmos (Bela Bartokas. ''Stebuklingas mandarinas'' 1978 m.) baletai. 1980-1991 m. vyr. baletmeisteriu dirbo Vytautas Brazdylis jaunesnysis (J. Gruodis. ''Jūratė ir Kastytis'' 1978 m., 1984 m., Viačeslavas Ganelinas. ''Baltaragio malūnas'' 1979 m., L. Delibas. ''Kopelija'' 1980 m., 1983 m., A. Rekašius. ''Amžinai gyvi'' 1982 m., Stasys Krasauskas grafikos motyvais). Jurijus Smoriginas pastatė baletų Lietuvos OBT (vienveiksmių baletų vakaras ''Keturios dramos'' 1988 m., pagal įvairių kompozitorių muziką, Osvaldas Balakauskas. ''Makbetas'', ''Paskutinės pagonių apeigos'', pagal Bronius Kutavičius muziką, abu 1989 m., Morisas Ravelis. ''Dafnis ir Chloja'' 1997 m.), t.p. Suomija, Estija, Maskvoje ir kitur. 1998 m. jis įsteigė choreografinių projektų teatrą „Vilniaus baletas“.
Žymiausi šio laikotarpio Lietuvos OBT solistai: Loreta Bartusevičiūtė, Nelli Beredina, Jolanta Valeikaitė (nuo 1991 m. šoko užsienyje), Petras Skirmantas, Svetlana Masaniova, Jonas Katakinas, Vytautas Kudžma ir kiti.

Baletas po 1990 m.


Nuo 1992 m. Lietuvos OBT baleto trupei vadovauja Tatjana Sedunova. Baletų sukūrė Anželika Cholina (A. Rekašius. ''Medėja'' 1996 m.; 2000 m. Vilniuje ji įkūrė Anželikos Cholinos šokio teatrą A/CH), E. Domeika (''Karmen'', pagal Ž. Bizė, R. Ščedrino muziką, ''Kaligula'', pagal D. Šostakovičiaus muziką, abu 1992 m., E. Balsys. ''Eglė žalčių karalienė'' 1995 m.).
Devintame-dešimtame dešimtmetyje garsėjo baleto artistai Neli Beliakaitė (nuo 1999 m. šoko JAV), Rūta Jezerskytė (nuo 1999 m. šoko Olandija), Asta Bazevičiūtė (nuo 2002 m. šoko JK, vėliau Olandija), Mindaugas Baužys (nuo 2001 m. šoko JAV).
XX a. dešimtame dešimtmetyje baletų Lietuvos OBT sukūrė kviestiniai choreografai V. Vasiljevas (S. Prokofjevas. ''Romeo ir Džuljeta'' 1993 m., L. Minkus. ''Don Kichotas'' 1994 m.), A. Melanjinas (P. Čaikovskis. ''Spragtukas'' 1996 m., ''Venecijos karnavalas'' 1999 m., pagal įvairių kompozitorių muziką). XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje kviestiniai choreografai K. Pastoras (''Karmen'' 1997 m., pagal Ž. Bizė, R. Ščedrino muzika; ''Vasarvidžio nakties sapnas'' 1998 m., pagal Feliksas Mendelsonas-Bartoldy muzika; Mindaugas Urbaitis. ''Acid City'' 2002 m.), Sin Peng Vangas (I. Stravinskis. ''Šventasis pavasaris'', 2000 m.; ''Karmina Burana'' 2003 m., pagal K. Orfo muziką) pastatė šiuolaikinės choreografijos baletų. JAV baletmeisteris L. Masinas pastatė Mikis Teodorakis ''Graikas Zorba'' (1998 m.). Atnaujinta klasikinių baletų (P. Čaikovskis. ''Gulbių ežeras'' 2005 m., ''Miegančioji gražuolė'' 2006 m., L. Minkus. ''Bajaderė'' 2007 m.).
XXI a. pradžioje garsėja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai: Eglė Špokaitė, Miki Hamanaka, Nerijus Juška, Aurimas Paulauskas, artistai Živilė Baikštytė, Žavinta Čičelytė, Asta Gailiušaitė, Kristina Kanišauskaitė, Olga Konošenko, Aleksandras Molodovas, Raimundas Maskaliūnas, Edvardas Smalakys, Rūta Kudžmaitė ir kiti.
Daugeliui baleto spektaklių dirigavo Vytautas Viržonis, Jonas Aleksa, nuo 1984 m. teatre diriguoja Alvydas Šulčys, nuo 1994 m. Martynas Staškus, nuo 2000 m. vyriausiasis dirigentas Liutauras Balčiūnas. Spektaklius apipavidalino scenografai Henrikas Ciparis, Eldaras Renteris (Estija), Adomas Jacovskis, Viačeslavas Okunevas (Rusija), kostiumų sukūrė Aleksandra Jacovskytė, Juozas Statkevičius.

Gastrolės


Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupė gastroliavo Maskvoje (1954 m., 1957 m., 1963 m., 1969 m., 1986 m., 2003 m.), Leningrade (dab. Sankt Peterburgas; 1958 m.), Vokietijoje (1969 m., 1977 m., 1987 m., 1990 m., 1992 m., 1994 m., 2000 m., 2002 m.), Bulgarijoje (1973 m.), Rygoje (1979 m., 2006 m.), Estijoje (1980 m.), Graikijoje (1983 m., 1997 m.), Švedijoje (1983 m., 1984 m.), Zaire, Konge, Zimbabvėje, Argentinoje (1987 m.), Sirijoje, Turkijoje, Meksikoje, Kuveite, Omane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (1988 m.), Lenkijoje (Varšuvoje 1988 m., 2006 m.), Lotynų Amerikos šalyse (1989 m.), Olandijoje (1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m., 1996 m., 1997 m.), Prancūzijoje, Kaire, Danijoje (1997 m.), JAV (Vašingtone 1998 m.), Lodzėje, Madride, Italijoje (1999 m., 2004 m.), Japonijoje (2001 m.), Turkijoje (2001 m., 2002 m.), Valensijoje, Didžiojoje Britanijoje (Londone 2002 m., Notingeme 2004 m.), Slovėnijoje (2002 m.), Ispanijoje (2005 m., 2007 m.).
XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje Lietuvoje gastroliavo rusų baleto artistai Galina Ulanova, Maja Pliseckaja, Raisa Stručkova, Natalija Besmertnova, Jekaterina Maksimova, Ala Osipenko, Vladimiras Vasiljevas, Sergejus Vikolovas, prancūzai Iveta Šovirė ir I. Algarofas, italė L. Kosi, ispanas Janikas Jebra ir kiti, t.p. Ispanijos nacionalinis baletas, Didžiojo teatro baleto trupė iš Ženevos, trupė „Joffrey Ballet“ iš Niujorko, P. Teiloro šokio trupė, „XX amžiaus baletas“ ir „Bejart Ballet Lausanne“ (vadovas M. Bežaras), Monte Carlo baletas, B. Eifmano baleto trupė ir kitos.

Kiti teatrai


Be Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, baleto trupės dar nuo 1948 m. veikia Kauno muzikinis teatras ir nuo 1987 m. Klaipėdos muzikinis teatras. Kauno muzikiniame teatre baletmeisteriais dirbo Vaclovas Germanavičius, J. Jastrebovas, Alfredas Kondratavičius (''Atsisveikinimo simfonija'' 1970 m., pagal J. Haidno muziką, ''Terra Archegon'' 1972 m., pagal J. Juzeliūno muziką), Irena Ribačiauskaitė (''Aušrinė'' 1976 m., pagal J. Pakalnio muziką, J. Ter Osipovo ''Mažylis ir Karlsonas'' 1981 m., I. Morozovo ''Daktaras Aiskauda'' 1983 m., S. Prokofjevo ''Pelenė'' 1997 m., P. Čaikovskio ''Spragtukas'' 1999 m.), J. Smoriginas (Z. Bružaitės opera-baletas ''Voro vestuvės'' 2007 m.).
Su Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupe baletų pastatė Laisvė Dautartaitė, D. Tchorževskis, P. Fokinas, J. Smoriginas (''Žydrasis Dunojus'' 1994 m., 1998 m., pagal J. Strauso muz., sceninė kantata ''Karmina Burana'' 1996 m., pagal K. Orfo muziką, ''Bolero'' 1997 m., pagal M. Ravelio muziką, ''Artisto gyvenimas'', pagal H. Berliozo muziką, ''Sirenos'', pagal K. A. Debiusi muziką; abu 1998 m.).

Baleto mokykla


1952 m. V. Grivicko, M. Moisejevo ir K. Salnikovos iniciatyva prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos įsteigtas Choreografijos skyrius (iki 1961 m. vadovas H. Kunavičius, nuo 1963 m. L. Navickytė), 1986 m. reorganizuotas į Vilniaus baleto mokyklą, nuo 2001 m. – į Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla Baleto skyrių (2001-2007 m. vadovas P. Skirmantas, nuo 2007 m. J. Vymerytė). Iki 2008 m. parengtos 37 baleto ir 7 liaudies šokių artistų laidos. Daugelis klasikinio šokio pedagogų yra buvę Lietuvos OBT baleto artistai (kai kurie baigė Rusijos teatro akademijos Maskvoje Ped. fakultetą arba Maskvos choreogr. mokyklos 2 metų pedagoginius kursus): R. Janavičiūtė-Kantoravičienė, J. Jovaišaitė-Olekienė, I. Kalvaitytė, B. Krapavičienė, J. Liaugminienė, N. Makarova, A. Nasvytienė (Tumalevičiūtė), A. Ruzgaitė, G. Sabaliauskaitė, T. Sventickaitė, L. Šveikauskaitė, L. Tamulevičienė, V. Tarasova, B. Tomaševičienė, J. Vymerytė, A. Beliukevičius, J. Katakinas, V. Kudžma, P. Peluritis, A. Semionovas, P. Skirmantas ir kiti.
Kiekvienais metais Lietuvos OBT vyksta parodomieji mokinių koncertai, rodomi mokinių baletai. Daugelis mokinių yra pelnę apdovanojimų jaunųjų baleto šokėjų tarptautiniuose konkursuose: Ž. Baikštytė, L. Bartusevičiūtė, M. Baužys, N. Beliakaitė, J. Dronina (nuo 2005 m. šoka Švedijoje), K. Gudžiūnaitė, R. Jezerskytė, N. Juška, O. Pavliukevič, R. Pipinytė, E. Špokaitė, J. Valeikaitė ir kiti.
1965-1991 m. baleto artistai rengti Kauno vidurinėje meno mokykloje (nuo 1969 m. J. Naujalio meno mokykla). Nuo 1971 m. dabartiniame Klaipėdos universitetas veikia Choreografijos ir Sportinių šokių katedros, nuo 2001 m. LMTA rengiami šokio pedagogai.

Teatro kritika


XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje Lietuvoje kritikos straipsnius apie baletą daugiausia rašė Vera Sotnikovaitė-Radauskienė, Jonas Kardelis, po Antrasis pasaulinis karas – Aliodija Ruzgaitė, Lidija Motiejūnaitė, Žilvinas Dautartas, Algimantas Kalinauskas (1923), Rūta Krugiškytė, Henrikas Kunavičius, Audronė Žiūraitytė, Livija Gulbinaitė, XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje – Jūratė Terleckaitė, Helmutas Šabasevičius, Jurgis Zaikauskas ir kiti. }}

Literatūra


Aliodija Ruzgaitė. Choreografijos menas. Vilnius, 1960 m.,
Lietuviško baleto kelias. Vilnius, 1964 m.;
Vytautas Grivickas. Šokio menas. Vilnius, 1965 m.;
V. Grivickas. Baleto menas. Vilnius, 2001 m.;
Lietuvių tarybinis teatras: 1940-1956 m. Vilnius, 1979 m.;
Lietuvių teatras: 1918-1929 m. Vilnius, 1981 m.;
Krantai 1995 m. nr. 10-12, 2005 m. nr. 4;
L. Gulbinaitė. Akimirkos vaikai. Vilnius, 1996 m.;
Lietuvos baletas šiandien / sud. Helmutas Šabasevičius. Vilnius, 2000 m.;
Lietuvių teatro istorija: 1929-1935 m. Vilnius, 2000 m.;
Lietuvių teatro istorija: 1935- 1940 m. Vilnius, 2002 m.;
Vytautas Grivickas: Baletmeisterio užrašai / sud. A. Grivickienė. Vilnius, 2005 m.;
J. Bruveris. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Vilnius, 2006 m.;
Lietuvių teatro istorija: 1970-1980 m. Vilnius, 2006 m.

Šaltiniai


Kategorija:Lietuvos baletas

Dominykas Galkevičius


Dominykas Galkevičius (g. 1986 m. spalio 16 d.) – Lietuva futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje.
2011 m. vasario 4 d. žaidėjo kontraktas buvo išpirktas SSA Zagłębie Lubin klubu, su kuriuo D. Galkevičius pasirašė 2,5 m. kontraktą. 2012 m. kovo 27 d. abipusiu susitarimu paliko Lenkijos klubą.
2012 m. kovo pabaigoje sudarė keturių mėnesių kontraktą su FK Šiauliai klubu.
Lietuvos nacionalinėje rinktinėje debiutavo 2010 m., draugiškose varžybose prieš Ukrainą.

Laimėjimai


A Lyga: 2008,2009, 2010
LFF taurė: 2010
Geriausias Lietuvoje žaidžiantis futbolininkas: 2010

Šaltiniai

Nuorodos


http://www.futbolinis.lt/content/persons/326/lt Futbolinis.lt
Kategorija:Lietuvos futbolininkai
de:Dominykas Galkevičius
en:Dominykas Galkevičius
pl:Dominykas Galkevičius

Tadas Eliošius


Tadas Eliošius (g. 1990 m. kovo 1 d.) – Lietuva futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. FK Sūduva Marijampolė klubo žaidėjas.
Karjerą pradėjo LFF I lyga klube Vilkmergė Ukmergė. Profesionalo karjerą pradėjo 2007 m. FC Vilnius klube. Jam subyrėjus persikėlė į „Vėtros“ klubą, o šiam bankrutavus – į „Kruoją“, kur tapo rezultatyviausiu klubo žaidėju. 2011 m. vasario 1 d. pasirašė dvejų metų sutartį su FK Sūduva Marijampolė klubu. Geriausio Lietuvoje žaidžiančio jauno futbolininko rinkimuose 2009 m. liko antras, 2010 m. buvo pirmas.
Lietuvos nacionalinėje rinktinėje debiutavo 2010 m., draugiškose varžybose prieš Vengriją.

Šaltiniai


Kategorija:Lietuvos futbolininkai
ja:タダス・エリオシウス
pl:Tadas Eliošius

Mantas Fridrikas


Mantas Fridrikas (g. 1988 m. rugsėjo 13 d.) – Lietuva futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje. Danijos FC Fyn klubo žaidėjas. Žymaus futbolininko Robertas Fridrikas sūnus.
Karjerą pradėjo LFF I lyga klube Atletas Kaunas. Profesionalo karjerą pradėjo 2007 m. FBK Kaunas klube. 2012 m. kovo 13 d. pasirašė keturių mėnesių sutartį su Danijos trečiajame divizione žaidžainčia FC Fyn komanda.
Lietuvos nacionalinėje rinktinėje debiutavo 2010 m., draugiškose varžybose prieš Vengriją.

Laimėjimai


LFF II lyga, Pietų zona: 2009
LFF I lyga: 2010

Nuorodos


http://www.futbolinis.lt/content/persons/531/lt Futbolinis.lt puslapis apie žaidėją
Kategorija:Lietuvos futbolininkai
en:Mantas Fridrikas
pl:Mantas Fridrikas

Koji Kondo


Koji Kondo (; 1960 m. rugpjūčio 13 d. Nagoja, Japonija) – japonų kompozitorius ir muzikantas, labiausiai žinomas garso takelių, skirtų Nintendo kompiuteriniams žaidimms, kūrimu.

Biografija


Muzika pradėjo domėtis dar ankstyvoje jaunystėje, kurdamas paprastas melodijas.
1980 m. Kondo sužinojo, kad kompanija Nintendo ieško kompozitoriaus, kuris galėtų kurti muziką žaidimams, naudojamiems žaidimų konsolėje Famicom (už Japonijos ribų žinoma kaip Nintendo Entertainment System). Nors Kondo ir neplanavo kurti muzikos video žaidimams, bet nusprendė išmėgint jėgas šioje srityje ir jau 1983 m. įsidarbino Nintendo kompanijoje.
Naujajame darbe kompozitorius patyrė sunkumų: išaiškėjo, kad dėl žaidimų konsolės garso mikroschemos ribotumo jis muziką galės kurti tik 4 instrumentais (tiksliau 4 garso kanalais). Nors kompanijos specialistams greitai pavyko rasti galimybę naudoti 5 kanalą, kompozitoriaus muzika šioje sistemoje visvien buvo ribota.
Po NES, Kondo muziką kūrė ir kitoms Nintendo konsolėms: Super Nintendo Entertainment System, Nintendo 64, Nintendo GameCube, Nintendo DS ir galiausiai Wii. Paskutiniu metu savo muziką jis kuria, įrašydamas ją į Kompaktinė plokštelė, dėl to, kad dabartinės sistemos turi kurkas geresnes garso charakteristikas.

Garso takeliai


Žinomiausi Koji Kondo sukurti video žaidimų garso takeliai:
''Duck Hunt'' (1984)
''Golf (видеоигра)'' (1984)
''Famicom BASIC (1984)
''Devil World'' (bendraautorius) (1984)
''Soccer (1985)
''Wrecking Crew'' (1985)
''Kung Fu Master'' (1985)
''Super Mario Bros.'' (1985)
''Nazo no Murasamejo'' (1986)
''The Legend of Zelda'' (1986, 1987)
''Shin Onigashima'' (1987)
''Yume Kōjō: Doki Doki Panic'' (už Japonijos žinomas kaip ''Super Mario Bros. 2'') (1987)
''Ice Hockey'' (1988)
''Super Mario Bros.: The Lost Levels'' (už Japonijos žinomas kaip ''Super Mario Bros. 2'') (1986)
''Super Mario Bros. 3'' (1988, 1990)
''Pilotwings'' (bendraautorius) (1990)
''Super Mario World'' (1991)
''The Legend of Zelda: A Link to the Past'' (1991)
''The Legend of Zelda: Link's Awakening'' (1993)
''Super Mario World 2: Yoshi's Island'' (1995)
''Super Mario RPG: Legend of the Seven Stars'' (bendraautorius) (1996)
''Super Mario 64'' (1996)
''Star Fox 64'' (bendraautorius su Hajime Wakai) (1997)
''The Legend of Zelda: Ocarina of Time'' (1998)
''Super Smash Bros.'' (bendraautorius) (1999)
''The Legend of Zelda: Majora's Mask'' (bendraautorius) (2000)
''Super Smash Bros. Melee'' (bendraautorius) (2001)
''Super Mario Sunshine'' (bendraautorius) (2002)
''The Legend of Zelda: The Wind Waker'' (bendraautorius) (2003)
''The Legend of Zelda: Twilight Princess'' (bendraautorius) (2006)
''Super Mario Galaxy'' (bendraautorius) (2007)
''Super Smash Bros. Brawl'' (bendraautorius) (2008)
''Wii Music'' (bendraautorius) (2008)
''The Legend of Zelda: Spirit Tracks'' (bendraautorius) (2009)
''Super Mario Galaxy 2'' (bendraautorius) (2010)

Šaltiniai


Kategorija:Japonijos kompozitoriai
Kategorija:Kompiuterinių žaidimų kompozitoriai
da:Koji Kondo
de:Kōji Kondō
en:Koji Kondo
es:Kōji Kondō
fi:Kōji Kondō
fr:Kōji Kondō
is:Koji Kondo
it:Kōji Kondō
ja:近藤浩治
ko:곤도 고지
nl:Koji Kondo
no:Koji Kondo
pt:Kōji Kondō
ru:Кондо, Кодзи
simple:Kōji Kondō
sv:Koji Kondo
zh:近藤浩治